Kalavaratynė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis ilgą, sudėtingą, painią kalbą ar raštą, dažnai be aiškios prasmės. Jis dažnai vartojamas apibūdinti pernelyg išplėstiniam, vingriui rašymui ar kalbėjimui, kuris nėra glaustas ir aiškus.
Pavyzdžiai:
1. Rašte: Jo ataskaita buvo tikra kalavaratynė – pusę valandos skaičiau, bet esmės ir nesupratau.
2. Kalboje: Politiko kalba buvo tuščia kalavaratynė, pilna gražių frazių, bet be konkrečių pažadų.
3. Literatūroje: Autorius kartais nuklysta į kalavaratynes, užmiršdamas pagrindinę siužeto liniją.
Sinonimai: plepalai, tuščiažodžiavimas, grandiloqvencija (kniubaščiai).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.