Kabitas (kabit) – tai trumpas, dažniausiai dvieilis lietuvių liaudies eilėraštis, turintis satyrinį, moralizuojantį ar epigramiškai iškalbingą pobūdį. Kilęs iš žodinės tradicijos, kabitai buvo naudojami pajuokai, pamokymui ar socialinei kritikai.
Pavyzdžiai:
1. Tradicinis:
Vienas verkia, antras juokiasi,
Trečias su visais pečiais mosuojasi.
2. Socialinė satyra (XX a. pradžia):
Kaimynas kaimyną graibsto,
O pats sau pilną kišenę kraibo.
3. Šiuolaikinis variantas:
Facebook'e visi gerą gyvenimą rodo,
Tik skalbinių krūvos neužfotkuojamos.
Trumpai: Kabitas – tai glaustas, dažnai ironiškas lietuvių liaudies epigramos tipas, atspindintis kasdienybę ir visuomenės ydas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.