kabė|ti, kaba, kabėjo
1. laikytis pritvirtintam viršutine dalimi, kaboti, karoti: Paveikslas, laikrodis, kepurė ant sienos kaba. Kabamasis tiltas.
2. prk. laikytis pakibusiam (ore, erdvėje): Debesis
kabėjo viršum galvos. kabėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.