kabalninkas

Kabalninkas – istorinis terminas, reiškiantis valstietį, kuris neturėjo savo žemės ir už darbą ūkyje buvo apmokamas kabalu (natūra: grūdais, produktais arba nedidele žemės dalimi).

Pagrindiniai bruožai:
- Dirbo baudžiauninkų dvaruose.
- Atlyginimas – kabalas (ne pinigais).
- Socialinė padėtis – prastesnė už laisvųjų valstiečių, bet geresnė už vergų.

Pavyzdžiai:
1. XIX a. Lietuvoje: Kabalninkas dirbdavo dvaro laukuose, už tai gaudavo tam tikrą kiekį rugių ar avižų.
2. Istoriniuose dokumentuose: Sutartyse minimi kabalninkai, įsipareigoję dirbti dvarui 3 dienas per savaitę už žemės sklypą.
3. Lietuvių literatūroje: V. Pietario dramoje „Prijoktas gyvenimas“ kabalninkai vaizduojami kaip neturtingi, priklausomi dvaro valdytojų valstiečiai.

Terminas buvo paplitęs XVI–XIX a., ypač baudžiavos laikotarpiu Rytų Europoje.

Įrašas
Paaiškinimas	Kabalninkas – istorinis terminas, reiškiantis valstietį, kuris neturėjo savo žemės ir už darbą ūkyje buvo apmokamas kabalu (natūra: grūdais, produktais arba nedidele žemės dalimi). Pagrindiniai bruožai: - Dirbo baudžiauninkų dvaruose. - Atlyginimas – kabalas (ne pinigais). - Socialinė padėtis – prastesnė už laisvųjų valstiečių, bet geresnė už vergų. Pavyzdžiai: 1. XIX a. Lietuvoje: Kabalninkas dirbdavo dvaro laukuose, už tai gaudavo tam tikrą kiekį rugių ar avižų. 2. Istoriniuose dokumentuose: Sutartyse minimi kabalninkai, įsipareigoję dirbti dvarui 3 dienas per savaitę už žemės sklypą. 3. Lietuvių literatūroje: V. Pietario dramoje „Prijoktas gyvenimas“ kabalninkai vaizduojami kaip neturtingi, priklausomi dvaro valdytojų valstiečiai. Terminas buvo paplitęs XVI–XIX a., ypač baudžiavos laikotarpiu Rytų Europoje.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.