įvargimas

vargìmas.

1. → vargti
1.

2. → vargti 6: Kariški vargìmai. Reikėjo ankstie kelti, vėlai gulti, o teip tatai toks vargìmas ir buvo. Sukrauna po tris keturius kupsčius, nemoka nukrauti [vežimo] – mokyta, nebūs galo tam vargìmuo. Darmas jų vargìmas. Tai vargelis vargimė̃lis, kurio bijos jaunimėlis, ne tik vienas jaunimėlis, bet visas svietelis. Ne tiek to vargìmo, kiek to kliurkimo.
įvargìmas. → įvargti 1: Net diktantai yra vartojami mokinių įvargimui matuoti. | Proto įvargimas.
išvargìmas.

1. → išvargti 1: Gal iš to didelio išvargìmo i dančiai, i visi kraštai [sopa]. Iš išsivargìmo mačiau baisyklę.

2. → išvargti
3.
nuvargìmas. → nuvargti 1: Kad jau i būsi nuvargęs, pasakys, ka būs patalkis – nė kokio nuvargìmo nebliko. Jis jokio nuvargìmo nejaučia. Jau gerokai aušo, kada nuvargimas nugalėjo svajones. Natūraliose bendrijose beveik nepastebimas dirvos nuvargimas. Atsigulęs par rūpestį ilgai negalėjau užmigt po dideliam nusivargimui par nesuskaitytas mislias.
pavargìmas.

1. → pavargti 1: Pavargimas yra psichinis reiškinys, savo prigimtimi artimas skausmo, alkio, troškulio jutimui. Toks pavargìmas, toks pavargìmas – rankų kojų nepajudinu. Jaunas išsimiegti po darbi, pavargìmo kap nebuvę. Led parejėv vakarą iš to pavargìmo. Iš pavargìmo tokios ligos senam. Taip gulėdamas ir iki pavargimo žiūrėdamas į dangų, jis ne sykį juto baisų atsiskyrimą nuo visko. Rodos, pavargusios [kumelės],
o ant pasiutimo pavargìmo nėr. Mes nei pažįstame, nei jaučiame didžio savos dūšios pavargimo ir reikalo.

2. vargas, nuskurdimas, skurdas: Siratą jis. teipajag linksmina, idant ana savo pavargimo dėlei nenusimintų. Veizdėkig, koksai buvo pavargimas tos pavargėlės motinos.
pérvargimas. → pervargti 1: Baisiausias pérvargimas mane apėmė. Pérvargimas jį ir pribaigė. Toks pervargimas gali privesti prie Dievas žino ko. Pirmas nervų pervargimo požymis yra nemiga.
privargìmas. → privargti
1.
suvargìmas.

1. → suvargti 1: Kas par suvargìmas sužuvimas buvo – nusišliaužusios bobos be vieno galo. Po tokio suvargìmo sunku atsigaut. Visa tat ne tiek iš senatvės, kiek iš suvargimo ir nesveikatos.

2. → suvargti 4: O suvargimas žmonių čion neišpasakytas; ateina pas ūkininkus ir siūlosi dirbti, kad tik duotum pavalgyti.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'ivargimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>vargìmas</b>. <br/>1. → vargti 1. <br/>2. → vargti 6: Kariški vargìmai. Reikėjo ankstie kelti, vėlai gulti, o teip tatai toks vargìmas ir buvo. Sukrauna po tris keturius kupsčius, nemoka nukrauti [vežimo] – mokyta, nebūs galo tam vargìmuo. Darmas jų vargìmas. Tai vargelis vargimė̃lis, kurio bijos jaunimėlis, ne tik vienas jaunimėlis, bet visas svietelis. Ne tiek to vargìmo, kiek to kliurkimo. <br/><b>įvargìmas</b>. → įvargti 1: Net diktantai yra vartojami mokinių įvargimui matuoti. \| Proto įvargimas. <br/><b>išvargìmas</b>. <br/>1. → išvargti 1: Gal iš to didelio išvargìmo i dančiai, i visi kraštai [sopa]. Iš išsivargìmo mačiau baisyklę. <br/>2. → išvargti 3. <br/><b>nuvargìmas</b>. → nuvargti 1: Kad jau i būsi nuvargęs, pasakys, ka būs patalkis – nė kokio nuvargìmo nebliko. Jis jokio nuvargìmo nejaučia. Jau gerokai aušo, kada nuvargimas nugalėjo svajones. Natūraliose bendrijose beveik nepastebimas dirvos nuvargimas. Atsigulęs par rūpestį ilgai negalėjau užmigt po dideliam nusivargimui par nesuskaitytas mislias. <br/><b>pavargìmas</b>. <br/>1. → pavargti 1: Pavargimas yra psichinis reiškinys, savo prigimtimi artimas skausmo, alkio, troškulio jutimui. Toks pavargìmas, toks pavargìmas – rankų kojų nepajudinu. Jaunas išsimiegti po darbi, pavargìmo kap nebuvę. Led parejėv vakarą iš to pavargìmo. Iš pavargìmo tokios ligos senam. Taip gulėdamas ir iki pavargimo žiūrėdamas į dangų, jis ne sykį juto baisų atsiskyrimą nuo visko. Rodos, pavargusios [kumelės], o ant pasiutimo pavargìmo nėr. Mes nei pažįstame, nei jaučiame didžio savos dūšios pavargimo ir reikalo. <br/>2. <span class="explanation">vargas, nuskurdimas, skurdas: </span> Siratą jis. teipajag linksmina, idant ana savo pavargimo dėlei nenusimintų. Veizdėkig, koksai buvo pavargimas tos pavargėlės motinos. <br/><b>pérvargimas</b>. → pervargti 1: Baisiausias pérvargimas mane apėmė. Pérvargimas jį ir pribaigė. Toks pervargimas gali privesti prie Dievas žino ko. Pirmas nervų pervargimo požymis yra nemiga. <br/><b>privargìmas</b>. → privargti 1. <br/><b>suvargìmas</b>. <br/>1. → suvargti 1: Kas par suvargìmas sužuvimas buvo – nusišliaužusios bobos be vieno galo. Po tokio suvargìmo sunku atsigaut. Visa tat ne tiek iš senatvės, kiek iš suvargimo ir nesveikatos. <br/>2. → suvargti 4: O suvargimas žmonių čion neišpasakytas; ateina pas ūkininkus ir siūlosi dirbti, kad tik duotum pavalgyti.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

įvargimas

#