įvardymas

Įvardymas – tai kalbos reiškinys, kai vienas kalbos vienetas (dažniausiai įvardis) nurodo į kitą žodį ar posakį tame pačiame sakinyje ar tekste, siekiant išvengti kartojimo.

Pagrindinės rūšys:
1. Anaforinis – įvardis nurodo į jau minėtą žodį.
Pvz.: "Jonas atėjo namo. Jis pavargo." ("Jis" → "Jonas")
2. Kataforinis – įvardis nurodo į vėliau minimą žodį.
Pvz.: "Klausyk jo: Petro patarimas svarbus." ("jo" → "Petro")
3. Eksoforinis – įvardis nurodo į kontekstą už teksto ribų.
Pvz.: "Pažiūrėk į ją!" ("ją" → daiktas/gatvėje esantis asmuo)

Paprastas pavyzdys:
"Marija perskaitė knygą ir padėjo ją į lentyną."
("ją" → "knygą" – anaforinis įvardymas).

Įrašas
Paaiškinimas	Įvardymas – tai kalbos reiškinys, kai vienas kalbos vienetas (dažniausiai įvardis) nurodo į kitą žodį ar posakį tame pačiame sakinyje ar tekste, siekiant išvengti kartojimo. Pagrindinės rūšys: 1. Anaforinis – įvardis nurodo į jau minėtą žodį. Pvz.: "Jonas atėjo namo. Jis pavargo." ("Jis" → "Jonas") 2. Kataforinis – įvardis nurodo į vėliau minimą žodį. Pvz.: "Klausyk jo: Petro patarimas svarbus." ("jo" → "Petro") 3. Eksoforinis – įvardis nurodo į kontekstą už teksto ribų. Pvz.: "Pažiūrėk į ją!" ("ją" → daiktas/gatvėje esantis asmuo) Paprastas pavyzdys: "Marija perskaitė knygą ir padėjo ją į lentyną." ("ją" → "knygą" – anaforinis įvardymas).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.