įstrakūlis

Įstrakūlis – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis įstrigęs, užstrigęs daiktas ar situacija. Kilęs iš veiksmažodžių įstrigti / įklimpti.

Reikšmės:
1. Fiziškai įstrigęs daiktas (pvz., durų užraktas).
2. Simboliškai – aklavietė, kebli situacija.

Pavyzdžiai:
1. Šis raktas yra tikras įstrakūlis – nei ištraukti, nei pasukti.
2. Su tuo dokumentų rengimu susidūrėme su įstrakūliu.
3. Koją įsmeigiau į plyšį – gavosi toks įstrakūlis.

Sinonimai: užstrigęs daiktas, aklavietė, kebluma, įklimpimas.

Įrašas
Paaiškinimas	Įstrakūlis – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis įstrigęs, užstrigęs daiktas ar situacija. Kilęs iš veiksmažodžių įstrigti / įklimpti. Reikšmės: 1. Fiziškai įstrigęs daiktas (pvz., durų užraktas). 2. Simboliškai – aklavietė, kebli situacija. Pavyzdžiai: 1. Šis raktas yra tikras įstrakūlis – nei ištraukti, nei pasukti. 2. Su tuo dokumentų rengimu susidūrėme su įstrakūliu. 3. Koją įsmeigiau į plyšį – gavosi toks įstrakūlis. Sinonimai: užstrigęs daiktas, aklavietė, kebluma, įklimpimas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.