įskinti

skìnti (skýti), -a (skẽna, skìma), skýnė.

1. atskirti šakutę, stiebelį, lapą, žiedą, vaisių nuo viso augalo, rėkšti, raškyti: Aš skinsiu, sau pinsiu rausvus vainikus. Skimù kvietkas. Pumpas (lūgnes) skýt eidavo. Jurginus skẽna. Batvinienius reikia skìnt, paki žali, i duot gyvuliam. Skìntas obuolys ilgiau stovi. Nuog tos obelės neskìnkit. Obulai jau skenamì. Skẽna agurklus ir ėda. Tevežie ji, teskiniẽ – jos tos uogos. Pamatė uogų skìnt, tai ir pirštines numetė. Najau (nuėjau) prie tų uogų: nėr kam skýt. Kad ir neleida, vis tiek skìna [uogas]. Gaidys inlipo in lazdyną ir skina riešutus, o vištelė lekia aplink ir karkia. Mes juos. skìndavom, lauždavom – vidury tas branduolas skanus. Bijūnėlį lenkiau, gražų žiedą skýniau, bijūnėlio gražiais žiedais galvelę dabinau. Eikš, mano bernyti, visų peikiamasis, kaip bijūnytis darže skinamasis. Skinkie, mergele, žalias rūteles, tik nenuskinkie vargo šakelės. Plauk, dalele, in kraštelį, mes tau skìnsim po lapelį. Randu rūtas skìnamas ir vainiką pinamą. Raudojo mergelė, rūtelius skindama. Skìnti savo darbo vaisius. Kad kalba – skìnte skìna (labai sklandžiai) . Gyvenu kaip žirnis prie kelio: kas eina, tai skìna. Mergelka skẽnas uogų virinties. Anie nèskenas, o [obelų] šakas tratina. Eičiau į darželį, skìnčiausi rūtelių. | Skẽnas [uogos] su žieve. ėsti skabant, pešant: Ožka medžių lapus skẽna. Skatas (gyvuliai), angriuvęs dobiluosen, skìna visu žiomeniu.

2. kirsti, kapoti (mišką, krūmus): Medžius skẽna. Skenu mišką. Aš akėjau ir naujieną skýniau. Reiks pradėt skìnt raistelis – nors pievos bus. Tuojau vaikai ėmė alksnius skinti. Atvažiavo kučmeistras, šilą apžiūrėjo, slapta pardavinėjo ir par naktis skýnė. Norėdamys javų gausą didinti, pradėjo svietą vergti lažais arba baudžiavomis, liepdamys jiems laukus platinti ir medes skinti. Dėko (dėl ko) anie tus karklynus nèskena lauku? Skyniau, skyniau skynimėlį par žalią girelę, taisiau, taisiau vieškelėlį an margą dvarelį. arti: Skindami ganyklas, neturėtume kur gyvulių ganytie.

3. iškertant, iškapojant, išlaužant kuo apaugusį ruožą, daryti, taisyti (kelią): Skìnsiv vieškelėlį par žalią girelę. Netropyjau į girelę, patropyjau į darželį, par žalias rūteles skýniau vieškelėlį.

4. šalinti kliūtis (norint išeiti, prasiveržti): Teko kautis ir ugnimi skinti sau kelią. Gediminui sau kelį skinant par rindas neprietelių, vylyčia pečius parvėrė. Briedis kelią skynė, arkliai muses gynė. Du bėga, du gena (veja), du kelią skẽna. Eidami skýnėmos kelį sau kiek galėdami, bet papuolėm į plieną.

5. naikinti, žudyti: Manydamas, kad mylimas jo bičiulis žuvo, jis nutarė atkeršyti, skindamas vieną po kito artyn slenkančius dragūnus. Meskim dalgius, imkim kardus, eisim priešų skinti. Liga įsisuko ir skýnė vaikus. Giltinė skìna riebiuosius, o liesuosius palieka, kad nutuktų. Tautoriai, įkandin vydamys, skynė laukan. Leido leido kulkužėles, skýnė ūlytėles. Kulkos skýnė priešus.

6. skilti (ugnį): Seniau ugnį skýnė iš kremenio (titnago) . Ana dav jam skiltuvą, kur ugnį skìna.
kẽlią (naujùs keliùs) skìnti būti pradininku, sudaryti palankias sąlygas kokiam tikslui pasiekti: Nelengva skinti pirmam kelią, nepalyginti lengviau žengti jau pramintu keliu. Skìnti naujùs keliùs moksle.
kẽlią sáu skìnti (s) [alkū́nėmis] įveikiant kliūtis, siekti geresnės padėties: Neteko tau per kraują ir ašaras skinti sau kelio. Neturtingų tėvų sūnus savo darbu skynė sau kelią į šviesą. Mokytis, skintis sau kelią į laimingą gyvenimą šiandien gali kiekvienas. Jis nenori, tiesiog negali alkūnėmis skintis sau kelio į geresnę vietą.
láurus skìnti. turėti pasisekimą, garsėti.
apskìnti, àpskina, apskýnė.

1. daugumą nuskinti, skinant sumažinti kiekį: Obuolius jau apskýnėm, maža beliko. Šitą vyšnią jau apskýnėm. Apačias [serbentų krūmo] aš jau apskýniau. Spurgus nuo apvynių apskìnk. Vakar apskynė pačias geriausias aguonų galveles. Apskýniau batvinienius, nedaug ir liko. Diedas ažusturėjo in savo pupos, kap buvo neapskìnta, o boba nugriuvo net žemėn, ba ana sa [vo] žirnį buvo apskýnus. Visur apsiskýnė vyšnios, tai į mūsų vyšnias manduliais paukščiai lekia.

2. apgenėti, apkapoti: Sodas buvo labai gražus, jį reikė apžiūrėt, reikė trąšų, šakas apskìnt. Apskìnk šakas. Apskýnė žolynui padžiūvėles šakeles.
atskìnti, àtskina, atskýnė.

1. kapojant, pjaustant praretinti, nuvalyti: Atskìnkit bent kiek medžius, kad įeitų saulė pro langus.

2. iškertant, išlaužant ką augantį, pralaisvinti (kelią): Tėveliui einančiam kelelius atskìnsiu.
įskìnti, į̃skina, įskýnė.

1. nuskynus įdėti: Įskýnė kelius agrastus į krapšiuką. Įsìskena kelias uogas į stiklinikę i leidas numo.

2. pajėgti skinti: Jis švakai (silpnai) vyšnias iñskina.
išskìnti, ìšskina, išskýnė.

1. visus nuraškyti: Vakar išskýniau visus agurkus ir apraugiau. Kvietkas išskyčiau, o rūtas išlankstyčiau, bile savo bernužį gaučiau pamatyt. Ilgą ilgą pradalgėlį pievoj išvarysiu. Baltus baltus dobilėlius kaip skinte išskinsiu. nuraškyti iš kitų tarpo: Augo dygo žalia rūta tarp lelijų krūmo. Ir išskýnė žalią rūtą iš lelijų krūmo.

2. iškirsti, išrauti (medžius, krūmus): Miškas verkia didžiagirių: baisūs kirviai jas išskynė. Perniai išskýniau krūmus, o šiemet jau šienaunu. Išskìnsma tuos karklus, ir bus geros pievos šmotelis. Per vidurį balės išskìnta. Ė kur dabar šilelis, buvę miškai šventi, kas žino, kodėl senobėje visiškai išskintì. Išskìnk kuistus karklo ant pievos. Čia mišką išsiskýnė ir atėjo gyvęt. Išsiskýnė, pasidarė kąsnelį žemės ir pradėjo gyventi. išplėšti: O kas gi tuos išskynė – pievas, dirvas, laukus?

3. šalinant, įveikiant kliūtis, atlaisvinti (kelią): Kaire ir dešine kirsdamas, išsiskyniau sau kelią ir nuog smerties aną išgelbėjau.

4. išnaikinti: Šiltinė išskýnė visus vaikus. Žiema senius išskýnė. Ir išskýnė ūlytėles jaunų kareivėlių. O kad ir anys teipag būtų atkirsti (ižskinti), kurie jums neduost pakajaus. Kuri ponui pareitisi, ta bus išskinta iš savo žmonių.

5. išskilti (ugnį): Išskiñ' man ugnies ažsikūryt.
paišskìnti, paìšskina, paišskýnė. visus iškirsti, išskinti: Buvo medis didelis, ale paišskýnė.
nuskìnti, nùskina, nuskýnė.

1. nurėkšti, nutraukti (lapą, žiedą, vaisių): Be laiko nùskina vaikai agrazdus, obeliokus. Ana nuskýnė obalį, t. y. nuskabė. Ją mažą nuplakė žiaurus ponas, kad ji nuskynė dvi slyvas dvaro sode. Išlauži [kartėlę],
nū̃skeni – baltas krau [ja] s bėga. Ponas sakydavo, ka žieminės bulvės, – bijodavo, ka nenuskìntumėm [pomidorų]. Nieko nebgaliu, lapo darže nebnùskenu. Ir Barbora vėl abejoja, graužiasi ir verkia, ir džiūsta kaip gėlelė nuskinta. Skinu, nuskinu kvietkelę. Rūtas numynė, rožes nuskynė, lelijas išlakštė. Ketinau nuskìntie žaliąją rūtelę, ketinau nupintie rūtų vainikėlį. Šalnelė nuskins tą papartėlį. Graži merga, gaus vyrą, nuskìns kaip uogą. Nusiskìnk – jos tai kvepia, šitos mėtytės. Paej [o] po obele ir nusiskýnė du obuoliu. Gera motka nuves vaiką ir sakys: atsiprašyk, kad [svetimą] žirnį nusiskýnei. Nusiskyniau žalią rūtą, bus mergelė man man. Nusiskinsim po lapelį, parašysim po žodelį. Obuolį nutveria [skintuvas],
i jis nusìskina pats. Pamatos uoga – ir nùskenas. Nusiskýnė žirniai čystai. Anie pamidorai dar per anksti nusiskýnė. nuėsti, nugraužti: Ateina kiškiai paskutinių šakelių nuskìntie.

2. iškirsti, nukirsti: Sūnus nepasijuto, kaip nuskynė visą girią. Oi kleveli šimtašaki, žada tave nuskìnti. nupjauti: Nuskýniau pievą.

3. sunaikinti, nužudyti: Tokį jauną mirtis nuskýnė. Jonas negrįžo, kare vargšą nuskýnė. Tas karalius surinko stiprybę savo, atėjęs stojo priešais – tas vėl visus nuskynė.
paskìnti, pàskina, paskýnė.

1. kiek skinti, paraškyti: Paskìnk batvinialapių karvėm. Mama atnešė paskýnus kmynų. Išej paskìnt laiškų cibulių. Paskýnė paskýnė uogų, tik an dugno – einu puodų pirkt (greit nusibodo skinti) . Įnešu tų [aviečių] viršūnėlių paskýnusi, da uogelė, kita. Paskìnk žirnių ankščių, t. y. paskabyk. Cibulės laiškų pasìskinu i einu patenkintas. Pasiskìnkit, vaikeliai, serbentų. Reiks eiti lapų pasiskýti. Kai nori agrastų pasiskìnt, nebijai nė rankų susibadyt.

2. nuskinti, nuraškyti: Kur jūs dėsite žalią rūtą paskýnę? Kam palaužei putinėlį? Kam paskýnei avietėlę? Žirgai pamynė rūtelius, vedliai paskynė viešneles. Nors ir žaliausią rūtelę paskyniau, ant mano rankelių lapeliai nubiro. Verks mano seselės nevirkdomos, man žalią rūtelę paskindamos. Aš negrįšiu nuduota, nežels rūtą paskinta. Pasiskýk vyšnią užsigarduot. Ten tu pasiskinsi, ten tu nusipinsi žalių rūtų vainikelį. Ir užsimiršau pasiskinti kvietkužėlę už kiaunės kepurėlės. Aš žalios rūtos tai pasiskinsiu vainikėlį. pasiimti, pasiskirti sau: O ir atėjo iš kiemo jauns bernelis, o ir paskynė mane, gražią uogelę. Tu paskynei mane jauną kai kalne uogelę. Tą kūdikį ponas Dievas paskýnė (skyrė jam mirtį) .

3. kiek nukirsti, pakirsti: Eik į mišką karklų, alksnių paskìnti. Eik, paskink kiek krūmų.
pérsiskinti prasiveržti, prasilaužti, skinantis taką, kelią: Vilkas, pérsiskynęs per tankumynus, šast pas avis.
praskìnti, pràskina, praskýnė.

1. kiek nuskinti, nuraškyti: Prašau veselion: cibules praskynėm, salotas prarovėm, ir viso visiem gana bus. Praskìnkie man rūtelių.

2. kiek iškirsti, iškapoti: Čia da krūmus praskýnė, čiagi buvo baisiai užaugę. Praskýniau plotelį krūmuos, ir turiu kur karvę pririšt. [Girioje] žmogui nebuvo galima ir kirviu spindžių praskinti. Prasiskýnė miškelį, pasistatė trobesėlius. Tik čia vietelę prasiskynė, o aplinkui buvo brūzgai. Maž aš šituos tai karklelius šonan prasiskinsiu. praarti: Dirvas apsukuo praplėšęs ir pievas praskynęs. Neturime kame prasiskintie: skindami ganyklas, neturėtume kur gyvulių ganytie.

3. šalinant kliūtis, padaryti laisvą (kelią): Aštrūs jos dantys bematant praskindavo jai taką į pačią trobelę. Vagą praskinti. Prasiskýnė kelią per krūmus. Kol raganius prasiskynė pro tą mišką, arklys buvo toli.

4. kiek išnaikinti: Marai graužėjus kartas nuo karto gerokai praskina.
kẽlią (keliùs, tãką) praskìnti būti pradininku, sudaryti palankias sąlygas kokiam tikslui pasiekti: Aš jiem keliùs praskýniau. Gudresniems vyrams, norintiems rašyti, kelią praskyniau. Mes pramynėme kaip primanu kitiemus taką, jau yra didis metas prieg tam takui jiemus kelią viešą praskint.
sáu kẽlią prasiskìnti įveikus kliūtis, pasiekti geresnę padėtį: Žmogus prasiskýnęs sáu kẽlią (išėjęs mokslus) .
priskìnti, prìskina, priskýnė.

1. daug nuskinti, priraškyti: Išvirk pupynės, vaikas pupų priskýnė. Piemuo priskýnė pilną antį brandžių žirnių. Beržams sprogstant, reikia priskinti jų pumpurų, sudžiovinti ir užpilti degtine – tai padeda nuo dantų skausmo. Dėkui dėkui, sesiutele, kad priskynei man rūtelių. Bobutė prisiskynė kopūstų lapų didelį glėbį. Kiaulėms lapų prisiskìnsi jau šventai dienai. Reikia prisiskìnt trupučiukas [liepžiedžių]. In darželį ėjau, žalias rūtas skyniau, prisiskýnus sau rūtelių, vainikėlį pyniau.

2. prikirsti, prikapoti: Priskýniau penkius vežimus žagarų. Prisiskýniau žagarų visai dienai.

3. paskelbti rastą, žaidžiant skiniuką, užskiniuoti: Jau aš tave priskýniau.
suskìnti, sùskina, suskýnė.

1. skinant sudėti, sudaryti: Du klėbiu lapų kaip apkimbu sùskinu, i suėda [kiaulės]. Darželin gėlės, o kvietkas – katras suskìnta. Reikia eiti į pievą ir suskinti puokštę nu visokių žolių. Vai kaip paduosi baltą rankelę, suskinkie, mergele, rūtų kvietkelę. Suskink suskink, mergužėle, rūtų vainikėlį. Iš pašakėlių vainiką pynė, iš viršūnėlės suskynė ma kvietkelę. Kad įmanyčiau, savo mergytę į kvietkužę suskyčiau, į antužį nešiočiau. Suskyts nupyts vainikelis, ant galvos padėtas. Dėl tos žalios rūtelės, gražiai žiūrėtos, … į kvietkelę suskìntos. Susiskýnė gėlių puokštę. Ana susiskynė sau gražią kvietką, puikų kupuolį. Susiskynė rūtelių kvietkelį, susipynė rūtų vainikelį. Eik, dukrele, į darželį, susiskìnki sau kvietkelę. Susiskyniau dobilėlį, susidėjau į kvietkelį. Kad pamanytau, savo mergelę rūtų kvietkan susiskìntau, už kepurės nešiotau.

2. nuskinti, nuraškyti: Vaiką pavaryk – padės uogas suskìnti. Vėlai suskintì apyniai parudavę. Suskýnė žirnių vienas plokštekes. Mažai [uogų] susiskýnės, nėra ko pradėti uogynę virti. kiek nuraškyti, įduoti nuskynus: Rasi, dar suskìnsu biškį uogų. Suskýsu tavie ramulikių. Suskýdavo lapynei [lapų],
aptraukins par naktį.

3. iškirsti: Suskyniau skynimus, supyliau pylimus.

4. kertant sudaryti tam tikrą kiekį: Suskìnti vežimą žabų.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>skìnti</b> (skýti), -a (skẽna, skìma), skýnė. <br/>1. <span class="explanation">atskirti šakutę, stiebelį, lapą, žiedą, vaisių nuo viso augalo, rėkšti, raškyti: </span> Aš skinsiu, sau pinsiu rausvus vainikus. Skimù kvietkas. Pumpas <span class="explanation"> (lūgnes) </span> skýt eidavo. Jurginus skẽna. Batvinienius reikia skìnt, paki žali, i duot gyvuliam. Skìntas obuolys ilgiau stovi. Nuog tos obelės neskìnkit. Obulai jau skenamì. Skẽna agurklus ir ėda. Tevežie ji, teskiniẽ – jos tos uogos. Pamatė uogų skìnt, tai ir pirštines numetė. Najau <span class="explanation"> (nuėjau) </span> prie tų uogų: nėr kam skýt. Kad ir neleida, vis tiek skìna [uogas]. Gaidys inlipo in lazdyną ir skina riešutus, o vištelė lekia aplink ir karkia. Mes juos. skìndavom, lauždavom – vidury tas branduolas skanus. Bijūnėlį lenkiau, gražų žiedą skýniau, bijūnėlio gražiais žiedais galvelę dabinau. Eikš, mano bernyti, visų peikiamasis, kaip bijūnytis darže skinamasis. Skinkie, mergele, žalias rūteles, tik nenuskinkie vargo šakelės. Plauk, dalele, in kraštelį, mes tau skìnsim po lapelį. Randu rūtas skìnamas ir vainiką pinamą. Raudojo mergelė, rūtelius skindama. Skìnti savo darbo vaisius. Kad kalba – skìnte skìna <span class="explanation"> (labai sklandžiai) </span>. Gyvenu kaip žirnis prie kelio: kas eina, tai skìna. Mergelka skẽnas uogų virinties. Anie nèskenas, o [obelų] šakas tratina. Eičiau į darželį, skìnčiausi rūtelių. | Skẽnas [uogos] su žieve. <span class="explanation">ėsti skabant, pešant: </span> Ožka medžių lapus skẽna. Skatas <span class="explanation"> (gyvuliai), </span> angriuvęs dobiluosen, skìna visu žiomeniu. <br/>2. <span class="explanation">kirsti, kapoti (mišką, krūmus): </span> Medžius skẽna. Skenu mišką. Aš akėjau ir naujieną skýniau. Reiks pradėt skìnt raistelis – nors pievos bus. Tuojau vaikai ėmė alksnius skinti. Atvažiavo kučmeistras, šilą apžiūrėjo, slapta pardavinėjo ir par naktis skýnė. Norėdamys javų gausą didinti, pradėjo svietą vergti lažais arba baudžiavomis, liepdamys jiems laukus platinti ir medes skinti. Dėko <span class="explanation"> (dėl ko) </span> anie tus karklynus nèskena lauku? Skyniau, skyniau skynimėlį par žalią girelę, taisiau, taisiau vieškelėlį an margą dvarelį. <span class="explanation">arti: </span> Skindami ganyklas, neturėtume kur gyvulių ganytie. <br/>3. <span class="explanation">iškertant, iškapojant, išlaužant kuo apaugusį ruožą, daryti, taisyti (kelią): </span> Skìnsiv vieškelėlį par žalią girelę. Netropyjau į girelę, patropyjau į darželį, par žalias rūteles skýniau vieškelėlį. <br/>4. <span class="explanation">šalinti kliūtis (norint išeiti, prasiveržti): </span> Teko kautis ir ugnimi skinti sau kelią. Gediminui sau kelį skinant par rindas neprietelių, vylyčia pečius parvėrė. Briedis kelią skynė, arkliai muses gynė. Du bėga, du gena (veja), du kelią skẽna. Eidami skýnėmos kelį sau kiek galėdami, bet papuolėm į plieną. <br/>5. <span class="explanation">naikinti, žudyti: </span> Manydamas, kad mylimas jo bičiulis žuvo, jis nutarė atkeršyti, skindamas vieną po kito artyn slenkančius dragūnus. Meskim dalgius, imkim kardus, eisim priešų skinti. Liga įsisuko ir skýnė vaikus. Giltinė skìna riebiuosius, o liesuosius palieka, kad nutuktų. Tautoriai, įkandin vydamys, skynė laukan. Leido leido kulkužėles, skýnė ūlytėles. Kulkos skýnė priešus. <br/>6. <span class="explanation">skilti (ugnį): </span> Seniau ugnį skýnė iš kremenio <span class="explanation"> (titnago) </span>. Ana dav jam skiltuvą, kur ugnį skìna. <br/><b> kẽlią (naujùs keliùs) skìnti</b> <span class="explanation">būti pradininku, sudaryti palankias sąlygas kokiam tikslui pasiekti: </span> </span> Nelengva skinti pirmam kelią, nepalyginti lengviau žengti jau pramintu keliu. Skìnti naujùs keliùs moksle. <br/><b>kẽlią sáu skìnti (s) [alkū́nėmis] </b> <span class="explanation">įveikiant kliūtis, siekti geresnės padėties: </span> Neteko tau per kraują ir ašaras skinti sau kelio. Neturtingų tėvų sūnus savo darbu skynė sau kelią į šviesą. Mokytis, skintis sau kelią į laimingą gyvenimą šiandien gali kiekvienas. Jis nenori, tiesiog negali alkūnėmis skintis sau kelio į geresnę vietą. <br/><b>láurus skìnti</b>. <span class="explanation">turėti pasisekimą, garsėti. </span> <br/><b>apskìnti, </b>àpskina, apskýnė. <br/>1. <span class="explanation">daugumą nuskinti, skinant sumažinti kiekį: </span> Obuolius jau apskýnėm, maža beliko. Šitą vyšnią jau apskýnėm. Apačias [serbentų krūmo] aš jau apskýniau. Spurgus nuo apvynių apskìnk. Vakar apskynė pačias geriausias aguonų galveles. Apskýniau batvinienius, nedaug ir liko. Diedas ažusturėjo in savo pupos, kap buvo neapskìnta, o boba nugriuvo net žemėn, ba ana sa [vo] žirnį buvo apskýnus. Visur apsiskýnė vyšnios, tai į mūsų vyšnias manduliais paukščiai lekia. <br/>2. <span class="explanation">apgenėti, apkapoti: </span> Sodas buvo labai gražus, jį reikė apžiūrėt, reikė trąšų, šakas apskìnt. Apskìnk šakas. Apskýnė žolynui padžiūvėles šakeles. <br/><b>atskìnti, </b>àtskina, atskýnė. <br/>1. <span class="explanation">kapojant, pjaustant praretinti, nuvalyti: </span> Atskìnkit bent kiek medžius, kad įeitų saulė pro langus. <br/>2. <span class="explanation">iškertant, išlaužant ką augantį, pralaisvinti (kelią): </span> Tėveliui einančiam kelelius atskìnsiu. <br/><b>įskìnti, </b>į̃skina, įskýnė. <br/>1. <span class="explanation">nuskynus įdėti: </span> Įskýnė kelius agrastus į krapšiuką. Įsìskena kelias uogas į stiklinikę i leidas numo. <br/>2. <span class="explanation">pajėgti skinti: </span> Jis švakai <span class="explanation"> (silpnai) </span> vyšnias iñskina. <br/><b>išskìnti, </b>ìšskina, išskýnė. <br/>1. <span class="explanation">visus nuraškyti: </span> Vakar išskýniau visus agurkus ir apraugiau. Kvietkas išskyčiau, o rūtas išlankstyčiau, bile savo bernužį gaučiau pamatyt. Ilgą ilgą pradalgėlį pievoj išvarysiu. Baltus baltus dobilėlius kaip skinte išskinsiu. <span class="explanation">nuraškyti iš kitų tarpo: </span> Augo dygo žalia rūta tarp lelijų krūmo. Ir išskýnė žalią rūtą iš lelijų krūmo. <br/>2. <span class="explanation">iškirsti, išrauti (medžius, krūmus): </span> Miškas verkia didžiagirių: baisūs kirviai jas išskynė. Perniai išskýniau krūmus, o šiemet jau šienaunu. Išskìnsma tuos karklus, ir bus geros pievos šmotelis. Per vidurį balės išskìnta. Ė kur dabar šilelis, buvę miškai šventi, kas žino, kodėl senobėje visiškai išskintì. Išskìnk kuistus karklo ant pievos. Čia mišką išsiskýnė ir atėjo gyvęt. Išsiskýnė, pasidarė kąsnelį žemės ir pradėjo gyventi. <span class="explanation">išplėšti: </span> O kas gi tuos išskynė – pievas, dirvas, laukus? <br/>3. <span class="explanation">šalinant, įveikiant kliūtis, atlaisvinti (kelią): </span> Kaire ir dešine kirsdamas, išsiskyniau sau kelią ir nuog smerties aną išgelbėjau. <br/>4. <span class="explanation">išnaikinti: </span> Šiltinė išskýnė visus vaikus. Žiema senius išskýnė. Ir išskýnė ūlytėles jaunų kareivėlių. O kad ir anys teipag būtų atkirsti (ižskinti), kurie jums neduost pakajaus. Kuri ponui pareitisi, ta bus išskinta iš savo žmonių. <br/>5. <span class="explanation">išskilti (ugnį): </span> Išskiñ' man ugnies ažsikūryt. <br/><b>paišskìnti, </b>paìšskina, paišskýnė. <span class="explanation">visus iškirsti, išskinti: </span> Buvo medis didelis, ale paišskýnė. <br/><b>nuskìnti, </b>nùskina, nuskýnė. <br/>1. <span class="explanation">nurėkšti, nutraukti (lapą, žiedą, vaisių): </span> Be laiko nùskina vaikai agrazdus, obeliokus. Ana nuskýnė obalį, t. y. nuskabė. Ją mažą nuplakė žiaurus ponas, kad ji nuskynė dvi slyvas dvaro sode. Išlauži [kartėlę], nū̃skeni – baltas krau [ja] s bėga. Ponas sakydavo, ka žieminės bulvės, – bijodavo, ka nenuskìntumėm [pomidorų]. Nieko nebgaliu, lapo darže nebnùskenu. Ir Barbora vėl abejoja, graužiasi ir verkia, ir džiūsta kaip gėlelė nuskinta. Skinu, nuskinu kvietkelę. Rūtas numynė, rožes nuskynė, lelijas išlakštė. Ketinau nuskìntie žaliąją rūtelę, ketinau nupintie rūtų vainikėlį. Šalnelė nuskins tą papartėlį. Graži merga, gaus vyrą, nuskìns kaip uogą. Nusiskìnk – jos tai kvepia, šitos mėtytės. Paej [o] po obele ir nusiskýnė du obuoliu. Gera motka nuves vaiką ir sakys: atsiprašyk, kad [svetimą] žirnį nusiskýnei. Nusiskyniau žalią rūtą, bus mergelė man man. Nusiskinsim po lapelį, parašysim po žodelį. Obuolį nutveria [skintuvas], i jis nusìskina pats. Pamatos uoga – ir nùskenas. Nusiskýnė žirniai čystai. Anie pamidorai dar per anksti nusiskýnė. <span class="explanation">nuėsti, nugraužti: </span> Ateina kiškiai paskutinių šakelių nuskìntie. <br/>2. <span class="explanation">iškirsti, nukirsti: </span> Sūnus nepasijuto, kaip nuskynė visą girią. Oi kleveli šimtašaki, žada tave nuskìnti. <span class="explanation">nupjauti: </span> Nuskýniau pievą. <br/>3. <span class="explanation">sunaikinti, nužudyti: </span> Tokį jauną mirtis nuskýnė. Jonas negrįžo, kare vargšą nuskýnė. Tas karalius surinko stiprybę savo, atėjęs stojo priešais – tas vėl visus nuskynė. <br/><b>paskìnti, </b>pàskina, paskýnė. <br/>1. <span class="explanation">kiek skinti, paraškyti: </span> Paskìnk batvinialapių karvėm. Mama atnešė paskýnus kmynų. Išej paskìnt laiškų cibulių. Paskýnė paskýnė uogų, tik an dugno – einu puodų pirkt <span class="explanation"> (greit nusibodo skinti) </span>. Įnešu tų [aviečių] viršūnėlių paskýnusi, da uogelė, kita. Paskìnk žirnių ankščių, t. y. paskabyk. Cibulės laiškų pasìskinu i einu patenkintas. Pasiskìnkit, vaikeliai, serbentų. Reiks eiti lapų pasiskýti. Kai nori agrastų pasiskìnt, nebijai nė rankų susibadyt. <br/>2. <span class="explanation">nuskinti, nuraškyti: </span> </span> Kur jūs dėsite žalią rūtą paskýnę? Kam palaužei putinėlį? Kam paskýnei avietėlę? Žirgai pamynė rūtelius, vedliai paskynė viešneles. Nors ir žaliausią rūtelę paskyniau, ant mano rankelių lapeliai nubiro. Verks mano seselės nevirkdomos, man žalią rūtelę paskindamos. Aš negrįšiu nuduota, nežels rūtą paskinta. Pasiskýk vyšnią užsigarduot. Ten tu pasiskinsi, ten tu nusipinsi žalių rūtų vainikelį. Ir užsimiršau pasiskinti kvietkužėlę už kiaunės kepurėlės. Aš žalios rūtos tai pasiskinsiu vainikėlį. <span class="explanation">pasiimti, pasiskirti sau: </span> O ir atėjo iš kiemo jauns bernelis, o ir paskynė mane, gražią uogelę. Tu paskynei mane jauną kai kalne uogelę. Tą kūdikį ponas Dievas paskýnė <span class="explanation"> (skyrė jam mirtį) </span>. <br/>3. <span class="explanation">kiek nukirsti, pakirsti: </span> Eik į mišką karklų, alksnių paskìnti. Eik, paskink kiek krūmų. <br/><b>pérsiskinti</b> <span class="explanation">prasiveržti, prasilaužti, skinantis taką, kelią: </span> Vilkas, pérsiskynęs per tankumynus, šast pas avis. <br/><b>praskìnti, </b>pràskina, praskýnė. <br/>1. <span class="explanation">kiek nuskinti, nuraškyti: </span> Prašau veselion: cibules praskynėm, salotas prarovėm, ir viso visiem gana bus. Praskìnkie man rūtelių. <br/>2. <span class="explanation">kiek iškirsti, iškapoti: </span> Čia da krūmus praskýnė, čiagi buvo baisiai užaugę. Praskýniau plotelį krūmuos, ir turiu kur karvę pririšt. [Girioje] žmogui nebuvo galima ir kirviu spindžių praskinti. Prasiskýnė miškelį, pasistatė trobesėlius. Tik čia vietelę prasiskynė, o aplinkui buvo brūzgai. Maž aš šituos tai karklelius šonan prasiskinsiu. <span class="explanation">praarti: </span> Dirvas apsukuo praplėšęs ir pievas praskynęs. Neturime kame prasiskintie: skindami ganyklas, neturėtume kur gyvulių ganytie. <br/>3. <span class="explanation">šalinant kliūtis, padaryti laisvą (kelią): </span> Aštrūs jos dantys bematant praskindavo jai taką į pačią trobelę. Vagą praskinti. Prasiskýnė kelią per krūmus. Kol raganius prasiskynė pro tą mišką, arklys buvo toli. <br/>4. <span class="explanation">kiek išnaikinti: </span> Marai graužėjus kartas nuo karto gerokai praskina. <br/><b> kẽlią (keliùs, tãką) praskìnti</b> <span class="explanation">būti pradininku, sudaryti palankias sąlygas kokiam tikslui pasiekti: </span> </span> Aš jiem keliùs praskýniau. Gudresniems vyrams, norintiems rašyti, kelią praskyniau. Mes pramynėme kaip primanu kitiemus taką, jau yra didis metas prieg tam takui jiemus kelią viešą praskint. <br/><b>sáu kẽlią prasiskìnti</b> <span class="explanation">įveikus kliūtis, pasiekti geresnę padėtį: </span> Žmogus prasiskýnęs sáu kẽlią <span class="explanation"> (išėjęs mokslus) </span>. <br/><b>priskìnti, </b>prìskina, priskýnė. <br/>1. <span class="explanation">daug nuskinti, priraškyti: </span> Išvirk pupynės, vaikas pupų priskýnė. Piemuo priskýnė pilną antį brandžių žirnių. Beržams sprogstant, reikia priskinti jų pumpurų, sudžiovinti ir užpilti degtine – tai padeda nuo dantų skausmo. Dėkui dėkui, sesiutele, kad priskynei man rūtelių. Bobutė prisiskynė kopūstų lapų didelį glėbį. Kiaulėms lapų prisiskìnsi jau šventai dienai. Reikia prisiskìnt trupučiukas [liepžiedžių]. In darželį ėjau, žalias rūtas skyniau, prisiskýnus sau rūtelių, vainikėlį pyniau. <br/>2. <span class="explanation">prikirsti, prikapoti: </span> Priskýniau penkius vežimus žagarų. Prisiskýniau žagarų visai dienai. <br/>3. <span class="explanation">paskelbti rastą, žaidžiant skiniuką, užskiniuoti: </span> Jau aš tave priskýniau. <br/><b>suskìnti, </b>sùskina, suskýnė. <br/>1. <span class="explanation">skinant sudėti, sudaryti: </span> Du klėbiu lapų kaip apkimbu sùskinu, i suėda [kiaulės]. Darželin gėlės, o kvietkas – katras suskìnta. Reikia eiti į pievą ir suskinti puokštę nu visokių žolių. Vai kaip paduosi baltą rankelę, suskinkie, mergele, rūtų kvietkelę. Suskink suskink, mergužėle, rūtų vainikėlį. Iš pašakėlių vainiką pynė, iš viršūnėlės suskynė ma kvietkelę. Kad įmanyčiau, savo mergytę į kvietkužę suskyčiau, į antužį nešiočiau. Suskyts nupyts vainikelis, ant galvos padėtas. Dėl tos žalios rūtelės, gražiai žiūrėtos, … į kvietkelę suskìntos. Susiskýnė gėlių puokštę. Ana susiskynė sau gražią kvietką, puikų kupuolį. Susiskynė rūtelių kvietkelį, susipynė rūtų vainikelį. Eik, dukrele, į darželį, susiskìnki sau kvietkelę. Susiskyniau dobilėlį, susidėjau į kvietkelį. Kad pamanytau, savo mergelę rūtų kvietkan susiskìntau, už kepurės nešiotau. <br/>2. <span class="explanation">nuskinti, nuraškyti: </span> </span> Vaiką pavaryk – padės uogas suskìnti. Vėlai suskintì apyniai parudavę. Suskýnė žirnių vienas plokštekes. Mažai [uogų] susiskýnės, nėra ko pradėti uogynę virti. <span class="explanation">kiek nuraškyti, įduoti nuskynus: </span> Rasi, dar suskìnsu biškį uogų. Suskýsu tavie ramulikių. Suskýdavo lapynei [lapų], aptraukins par naktį. <br/>3. <span class="explanation">iškirsti: </span> Suskyniau skynimus, supyliau pylimus. <br/>4. <span class="explanation">kertant sudaryti tam tikrą kiekį: </span> Suskìnti vežimą žabų.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.