įsidvokti

dvõkti, -ia (-sta, dvãkia), -ė (-o)

1. smirdėti: Baisiausia smarvė nuo jo dvõkia. Nuplauk kojas, jau prakaitas dvõkia. Dvãka sriutos pakūtė [je]. Patrankos vis gaudė ir gaudė, ir visas oras dvokė degėsiais, paraku ir krauju. Dvõkia kaip avių tvartas. Dvoka it maita. Dvoka it kiaulės. Dvokiančioji ūmėdė (Russula foetens) mažai panaši į kitas ūmėdes. Trečiąją dieną žuvis ir svečias dvoka. Kuri jūra žuvim nedvokia! Kiaulė lauke dvoka, ant stalo kvepa. Kas šešnakų nevalgė, tas ir nedvoka. Noris medumi teptumi, vis degutu dvoks. Gvaltu (varu) bučiuojant, dvasia dvoka. Svetima dvasia visados dvoka. Kas ko nemyli, tai ir kvapas jo dvõkia.

2. gesti, pūti skleidžiant smarvę, smirsti: Lavonas jau dvõksta. Žuvies galva visų pirma dvoka.

3. dvelkti. Iš tvarto šilima dvõka. Šis, dvokdams rūstybe, tuo [j] įejęs tarnus kunigaikščio nugaluodino.

4. pūsti: Vė [ja] s dvõka. Dievas senį apliejo šaltu vandeniu ir dvokė dvasią. Dvokti, su dvase šildyti.

5. svaigti, kvaisti: Nuo tų kanapių man galva dvõksta. Yra garų – dvõksta man galva.
apdvõkti, -ia, àpdvokė (-o). apsvaigti, apkvaisti: Apdvokaũ, kap dav [ė] kamašu galvon! Kad mano galva apdvõkus, negaliu vaikščiot. Po veseiliai tai galva apdvõkus. Iš ligos paskėliau, vaikščiojau kap apdvõkus. apkvaišti: Kad ji tokia lyg apdvõkus – negali susišnekėt.
įsidvõkti, -ia, įsìdvokė įsigauti, patekti. Įsìdvokė ugnis į vidų par langą, par duris.
išdvõkti, -ia (ìšdvokia), ìšdvokė. išgaruoti, išdūkti: Išdvokusi druska niekam nebetinka. Alus neužkimštas išsidvõks. Išsìdvokia alus, šūdas.
nudvõkti, -ia, nùdvokė (-o). nugaruoti, nusikvėpti: Nudvõko mėsa paršo paskersto, tada sūdyti reikia. Alus nusìdvokė, nė jokio stiprumo nebeturi.
padvõkti, -ia, pàdvokė.

1. pagesti skleidžiant smarvę, pasmirsti: Padvokusi mėsa. Kad, lapute, nešoksi, žinok aiškiai, padvoksi.

2. pradėti smirdėti, pasklisti smarvei: Sužaibavo mėlyni žaibai, ir padvokė siera.
pérdvokti. prisigerti smarvės, perimti smarvei: Galutinai sustyrę nuo šalčio, mes vertėm į krūvą pasaususius bulvienojus, perdvokusias linmarkų lapines ir kūrėm ugnį.
pradvõkti, -ia, pràdvokė (-o). pradėti smirdėti: Pradvoko drabužis nuo lietaus.
pridvõkti, -ia, prìdvokė

1. prisigerti, prisisunkti smarvės: Tas kambarys labai pridvõkęs.

2. prisigauti, patekti: Prisìdvokė iš kūties prie stogo, ir užsidegė trobos stogas.
sudvõkti, -ia, sùdvokė. susmirsti: Juzė vilko glėbius markoje sudvokusių linų.
uždvõkti, -ia, ùždvokė. užpūsti: Uždvokė vėjis smarvę.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'isidvokti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2009 - 2020 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Žemėlapis