įšėlioti

šėlióti, -iója, -iójo. šė́lioti, -ioja, -iojo.

1. šėlti, dūkti, išdykauti: Vaikai po pievą šėliója. Vaikai, nešėliókit!. Vaikai šėliójas. A nūsėdės toks [vaikas] – šė́liojas. Stipro alaus atsigėrę, seni voliojas, jauni šėliójas. Vaikis su mergele šėliodamasys pamatę poną Dievą keliu ateinantį. Te lekia, te dviračiais šėliójas. Suaugę būtų, ale šėliójas kai mažvaikiai. Vaikai, nesišėliókit – pasaką pasakysiu! A nenustosiat, vaikai, šėlióties! Eina par grūdus, barsto, šė́liojas [kačiukas]. Šėliódavomos. Girdi [motina],
kad deivės kvatoja, dainuoja ir šėliojas tarp savęs. pramogauti, trankytis, linksmintis: Jaunas žmogus, noria šėliótis. Bepiga buvo šėliótis, kol vaiko nebuvo. Pamėgytai tu man dar šėliotis su kitais vyrais, tai ir skūrą an tvoros padžiausu. zylioti, gyliuoti: Jeigu pradėt [ų] šėliótis [karvės],
tai supint [ų] lenciūgus. smarkiai skraidyti. Kai tik atšyla, tai jos. labai šėliójas. rujoti: Kalė jau pradėjo šėlióties.

2. įpykus kelti triukšmą, siusti, siautėti: Nutramdysi bobą, kad nešėliótumias. Pareina namon girtas ir šėliójas. Nešėliókis, į ligas įkrisi! Ana šėliójas, ardos, nenora tų vaikų veizėti. Birutė kad šėliójas, nebesusitvarko!

3. šėlti, siautėti. Jau kelinta diena šėliojo pietys, blaškė pakiemiais sniego skiautes, lipdė akis. Ūžia, šėlioja jūra. Kelinta diena vėjas šėliójas. Vėtra šėliojosi tris adynas, o paskiau banga prasidėjo. smarkiai paplisti, siausti: Buvo tai sveiki metai, nė cholera nešėliojos.
įšėlióti. smarkiai įšėlti. . Kad įsišėliójo vaikai, nė sustabdyt nebegali. Tai kai įsišėliója, tai visokių niekų pridainuoja. įtrakti, įgyliuoti: Kad insišėliójo arklys, kad ėmė nešt, tai tik neuždaužė.
išsišėlióti

1. pakankamai prisidūkti, išvargti šėliojantis: Rinkosi prie vakarienės visi vaikai apdusę, išsišėlioję, apsitaškę.

2. kurį laiką šėlti, dūkti, siausti: Visą naktį girtas parėjęs išsišėliójo.

3. darant su įkarščiu pasiekti: Juk nieko neišsišėliosi.
nusišėlióti šėliojant nulėkti, nusidaužti: Arklys išsipančiojo. O gal svetimą daržą nusišėliojęs iškados pridarys.
pasišėlióti

1. kiek pašėlti, pasidūkti: Ko čia tų vaikų supuolėt barti – jug augą, nora pasišė́lioti. Atata, tai bent skaniai pasišėliojom! Abidvi buvo artimai susigyvenę su kaimo jaunimu, mėgo šeštadienio vakarais pasišėlioti ties Dundulio kalve.

2. labai stengtis, daryti ką su įkarščiu: Ai, dar pasišėliók!
pérsišėlioti

1. šėliojant pervargti: Pársišėliojai, dabar galva i skausta.

2. liautis šėliojus: Parsišėliojo vėjas, nutilo.
prisišėlióti. pakankamai prisisiausti, prisišėlti.
susišėlióti

1. sujusti šėliotis, išdykauti: Prieš ką šiandie tie vaikai teip susišėliójo – gal lietaus bus.

2. supykti, įsiusti: Biškį susìšėlio [ja],
tujau aną. bruiža lauku. Su anuo nė pats velnias nepagyvens: visumet susišėliójęs i susišėliójęs.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'iselioti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2021 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x