Įnarvė – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis įniršį, pyktį, įsiūtį (intensyvų nepasitenkinimą ar agresiją).
Pavyzdžiai:
1. Jo veidas išraiškoje atskleidė gryną įnarvę.
2. Pokalbyje jis kalbėjo su tokiu įnarvės priepuoliu, kad visi nutilo.
3. Senųjų raštų herojai dažnai kovojo pilni įnarvės.
Pastaba: Šis žodis šiuolaikinėje kalboje vartojamas retai, dažniau literatūroje ar istoriniuose kontekstuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.