Įflipinys – tai kalbos kūrinys (dažniausiai eilėraštis), kurį galima skaityti iš kairės į dešinę ir iš dešinės į kairę, išlaikant prasmę arba formą. Tai specifinė palindromų atmaina, kuri veikia ne su žodžiais ar raidėmis, o su visu tekstu.
Pavyzdžiai:
1. Klasikinis lietuviškas įflipinys (J. Marcinkevičiaus):
- Sapnas: pirtis, ugnis, rasa. Asarą singūt ripšanas.
- Skaitant iš galo gaunamas tas pats tekstas (išskyrus skyrybą).
2. Trumpesnis pavyzdys:
- Aš jaučiu uoską. Ąksou įčuaj ša.
- Atvirkščiai skaitant tekstas skamba panašiai, nors prasmė gali būti abstrakti.
Esmė: Tekstas skaitomas abiem kryptimis išlaikant logišką kalbos srautą, dažnai su poetiniu ar žaismingu pobūdžiu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.