įgraužti

gráužti, -ia, -ė.

1. kietą daiktą valgyti, ėsti, krimsti: Kremtu, graužiu. Anei jų. žmonės renka, anei žvėrys gráužia, jėg bėgdami per mišką galvijai išlaužia. Jis obuolį graužia, net jam seilės varva. Ožka žievę gráužia. Kiškis gráužia medelius. Voverytė gráužia riešučius. Avis žolę graužia. Kirmėlės graužia kopūstlapius. Kiti arkliai ir lovius graužia. Ta bobelė verpia ir verpia, graužia ir graužia. Seniau vaikai po kelias žiemas lementorių gráuždavo (mokydavos) ir skaityt nemokėdavo. Gali ramiai, sąžinės negraužiamas, numirti. Artėjančios ekonominės krizės bangos jau graužia buržuazinės ekonomikos atramas. Darbas dirbti – ne ropes graužti (nelengva) . Bulbas pagynėjo, dar nor kampą graužk. Nors žemę graušiu, bet savo prižado nelaušiu. Kas valgo mėsą, tegu gráužia ir kaulus. Gryno kaulo nė šuo negráužia. Duonos plutą gráuždamas, badu nedvėsi. Palenktą medį visos ožkos graužia. Pelė gráužias pro sieną vidun.

2. trinti, zulinti, dilinti; naikinti; kenkti; skausmą kelti: Ai ėda gráužia mano širdelę pilkasis akmenėlis. Šliurė koją graužia. Kad pasiūsiu jam kelnias, tai dvejis metus graũš nesugraũš (nesunešios) . Vanduo graužia krantą. Smiltys jo veidelį graužia, vilnys jo plaukelius plauja. Dulkės graužia akis. Gailus šarmas gráužia rankas. Ašaros graužė jam gerklę. Svetimi dūmai akis graužia.

3. neduoti ramybės, prikaišinėti; barti, rieti; įkyriai prašyti; grasyti; įsipykti, įkyrėti: Pats nieko nedirba, bet kai ne tep padirbi, tai gráužia ir gráužia. Patėvis vaikus gráužia, kaip tik išmano. Graužia mane tie žodžiai. Tik viena ją graužia – tai ta negarbė. Dabar mūsų aukso dienos, kaklo niekas negraužia (nerieja, neuja) . Nuoširdžiai gailėdamasis dėl savo išdaigos, jis graužėsi. Jonas graužiasi (barasi) su savo boba. Vienas kitu graužiasi, vienas kitam netinka.
kaĩp lẽdą (rópę) gráužia puikiai moka: Jis kalbėjo, kaip ledą graužė (labai gerai kalbėjo) . Lenkiškai kaip ropę graužia.
nagùs (pirštùs) gráužti gailėtis: Gal kada ir gráuši nagùs po laiko. Tu dabar graužk pirštus.
šìrdį gráužti teikti rūpesčių: Man to vaiko liga šìrdį gráužia. Vilkas. girdėjo tas kalbas, ir širdį kirminas (nerimas) kažkoks graužė.
apgráužti.

1. ką nors apkramtyti, dantimis apskusti iš paviršiaus, apkrimsti: Kandžių apgraužta seniena. Lašinius apgraužė katinas. Apgráužęs kaulą, išmesk laukan šuniui. Pakvietė senelio kaulelių apgraužti (į laidotuves; ).

2. iš paviršiaus apėsti, apzulinti: Anupras skėtriojo vandens ir druskos apgraužtom rankom. | Liga taip iščiulpė ir taip apgraužė seną kūną, kad sūnus beveik nebepažino tėvo.
atgráužti.

1. graužiant atkąsti: Kol pusę atgraužiau, dantis išsilaužiau. Visi tėvą atgraužė (ilgai prikaišiojo jam), kad papigino grūdus ataduot.

2. atkeršyti, atsigriebti: Kad norėč, tai aš dabar ją atgraužč – atamenu visa, ką sakydavo. Šitoj vietoj mano perėjo, ale aš atsgraušiu.
įgráužti

1. graužiant padaryti (skylę): Įgráužti skylę.

2. galėti, sugebėti graužti: Senis įgráužė biškį sūrį.

3. graužiant įeiti, įlįsti: Pelė įsigraužė spinton.

4. įsiskverbti, įsiterpti: Liepsna prasimušė per langą ir įsigraužė į stogą. Įsigraužiu įsigraužiu su lopeta ir iškeliu obeliotę. Upeliūkštis linksmai čiurleno, dar giliau įsigraužęs. Dar viena mintis kruvinai įsigraužė į smegenis.

5. nuolat priekaištauti, įrieti, pribarti: Įgráužia pati vyrą taip, kad šis nebesižino kur dėtis.

6. griežtai įsakyti, įgrasinti, įgrumenti, įgraudinti: Padavė raktą ir įgráužė – „tik nepamesk!“.

7. labai įsirūpinti, įsikrimsti: Ji įsigráužė įsigráužė ir iš to ligą gavo.
išgráužti.

1. graužiant išėsti: Naują žiogrį išlaužė, rūtus, rožes išgraužė.

2. graužiant padaryti duobelę, skylę: Pelės išgráužė skylę skrynio [je]. Žiemos vakarais mes visas knygas išgráužiam (išskaitom) . Dūmai ne gėda, akių neišgrauš. Mano kelias priėjo upelį, išsigraužusį gilią vagą per tamsiai pilkas uolas. Po lova smakas išsigraužė skylę.

3. išvaryti, išuiti: Išgraužė senį iš namų.
gálvą išgráužti privarginti: Tie vaikai ir galvą išgraužia, kol juos užaugini.
nugráužti.

1. visai ką nors apgraužti, nukrimsti: Ar nenugraũš sprandą uodai? Kad katės pelių negaudytų, pelės žmonėms ir kulnus nugraužtų. Kaip ganyklą nugráužė, tai pienas ir susitraukė. Arklių nugraužta žolė. Nugráužtos pievos – utėlę matytum bėgant. Metė kaip šuniui nugraužtą kaulą. Šuva buvo pririštas, bet nusigráužė, ir dabar laksto palaidas.

2. nutrinti, nudilinti: Vėjas nugraužė (nupustė) visą sniegą nuo kalnų. Batai kiek maži, tai nugraužė kojas. Nemunui įpiečiau nusigraužus (graužiantis nutekėjus), tūlos upės turėjo atsidurti užpakaly.
pagráužti.

1. šiek tiek graužti, nugraužti: Ožka, kam tu lazdyną pagraužei? Sienos nepalaižysi, akmenio nepagrauši.

2. kiek padilinti; iš apačios pazulinti: Krantai, upės pagraužti, irsta. Vanduo pagraužė pilies pamatus.

3. nukankinti: Ją gali pagraužti geidulių kirminas.
šìrdį pagráužti iškankinti: Tu šìrdį pagráužei, ir tavo vis graužinys ir bučinys.
pérgraužti. kiaurai nugraužti, išgraužti: Žiurkių tvirti dantys, net medinių namų sienas pergraužia. Vikšras pergrauš vyšnios kaulelį. Ir liks vienas, skausmo pergraužtas, be dalios. Lygiai, boba, geležies nepergrauši, teip vyro neperkalbėsi.
pragráužti.

1. graužimu padaryti skylę ar duobelę; prasigraužus urvą, išlįsti: Skylę pragráužė pelė. Pelė prasigráužė pro padamentą.

2. prazulinti, pratrinti, prakiurdyti: Pragraužė čebatas koją. Vanduo pragraužė malūno pylimą. | Kol ugnis pragraužė (pradegino) stogą, liko tik grūdai aruoduose.

3. graužiant prasiskverbti: Paversmio krantuose gurgėdami urbė naujas vagas neregimi upokšniai, prasigraužę iš patvinusių vieškelio griovių.

4. graužiantis, sielojantis praleisti laiką: Ji visą šią naktį prasigráužė.
gálvą pragráužti įgrįsti; įsipykti: Jis savo prašymu ir galvą man pragraužė. Jeigu ne teip bus, kaip aš sakiau, tai anas man gálvą pragraũš.
prigráužti

1. graužiamo daikto privalgyti, priėsti: Prigráužiau sūrio, dabar gert norias.

2. ko nors pridaryti graužiant: Prigráužė senelis kietų medžių (jis buvo stalius, iš kieto medžio dirbo) .

3. priekaištaujant prikamuoti, prikankinti: Tai prigraužė mañ, sakytum, aš norėdama pergirdžiau telioką!
sugráužti

1. graužiamą daiktą suėsti, suvalgyti: Ožkutės medelius visai sugráužė. Ar jau sugráužei sūrį?. Sugráužei tu mano sveikatą. Beregint sniegą sugraužė (sutirpdė) saulė. Paršai per kelias nedėlias labai kiaulę sugraũš (kiaulė, paršų žindoma, suliesės) . Jau ir aš kada ne kada sugraužiau (baigiau verpti) kuodelį. Laikas ir kalnus sugraužia.

2. sutrinti, padaryti sąvėlę, pūslę: Pópūtė sugraužta ant rankos nuo lopetos kasant. Pópūkštės susigráužė ant rankų nuo kasimo.

3. labai susirūpinti: Ką ans dabar atmins, toks susigraužęs! Tep susigraužiau, kad ir gyvenimas nebemielas. Ožio širdis susigráužė, visos ožkos aną klausė.
užgráužti

1. kiek užėsti, užvalgyti: Gi kai anksčiau išgeni, su rasa, karvės greičiau užgraužia. Tik duonos įdėk – užgraušiu kiek, ir užteks. Vaikas, kumščio ažgraužęs, sotus nebus.

2. graužiant nukankinti, nukamuoti: Utėlių ažgráužtas teliokas. Bėdos jį visai užgraužė.

3. sutrinti ant kūno pūslę, sąvėlę: Šiurkštus grėblakotis greit ant rankų užgraužia pūsles.

4. priekaištavimais užkankinti: Gráužė ji mane, gráužė už to pal'to pradeginimą, ko neužgráužė. Iškada močios: ažsigraũš dėl šito vaiko.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'igrauzti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x