įburkuoti

burkúoti-úoja, -ãvo.

1. brukuoti, ulduoti. Karvelis, balandis burkúoja. Girelėj karvelis graudžiai burkavo. Anksti rytą keldamas, per dvarelį eidamas, girdėjau, regėjau karvelį burkuojant.

2. murkti, purpuoti: Katė, atsitūpus priekakty, snaudžia, burkúoja. Še, jau ir kačiukas burkúoja.

3. meiliai kalbėtis, bendrauti: Juodu burkúoja kaip karveliai. Suveskime vaikus į porą, seniai burkuoja susitikę. Bučiavosi, burkavo kaip karveliukai. maloniai prašyti: Burkúok, išburkuosi, – ji minkštos širdies.
atsiburkúoti meiliai atsikalbėti: Suseis – tai neatsišneka, neatsiburkúoja.
įburkúoti. pajėgti smarkiai burkuoti: Ir įburkúoja gi mūsų karveliai!
išburkúoti. maloniai prašant, išgauti.
suburkúoti

1. suulduoti. Suburkãvo karvelėlis paskutinį kartą.

2. susidraugauti: Susiburkãvo kap karveliai.

3. susukti, sumušti (sviestą): Iki suburkúoji tą sviestą muštuvy [je],
tai rankų, rodos, netenki.
užburkúoti

1. imti burkuoti: Aš užburkuotau kai burkuonėlis.

2. užsikalbėti meiliai: Mat kaip užsiburkavo svirnely.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'iburkuoti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2009 - 2020 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Žemėlapis