„Išvipzūbis“ yra neformalus, šnekamosios kalbos žodis, reiškiantis išsiskyrėlį, keistuolį, nepaprastą ar ekscentrišką asmenį. Dažnai vartojamas su šiek tiek humoristiniu ar švelniai kritišku atspalviu.
Pavyzdžiai:
1. Mūsų kaimynas – tikras išvipzūbis: vaikšto su skrybėle ir raudonu apsiaustu net vasarą.
2. Filme pagrindinis veikėjas – išvipzūbis išradėjas, kuriam niekas netiki.
3. Nepasistenk būti išvipzūbiu, tiesiog elkitės natūraliai.
Sinonimai: keistuolis, savitas, ekscentrikas, išskirtinis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.