tárdytojas (-is. -us), -a. tardýtojas (-is, -us).
1. įstatymo nustatyta tvarka paskirtas pareigūnas, kuris tardo, kvočia, atlieka parengtinį tardymą: Liudytojus tárdytojas ir teismas paprastai klausia, apklausia. Liaudies tárdytojas. Einu teismo tardytojo pareigas. Tave policija tardo, tardytojas kamantinėja. Atvažiavo su tardýtojum. Atsidūrė tárdytojaus rankose byla. Ka tu būtum tárdytojis, sugautum visus žulikus svieto. kas teiraujasi ko, klausinėja, šnipinėja.
2. tyrinėtojas: Medega … yra svarbi ir, man rodos, suteiks nemenką pašelpą tardytojams lietuviškos mitologijos. Notūros tardytojai. Lietuvių tikybos tardytojai. Aš irgi tokių laikų mėgėjas ir tárdytojas.
ištárdytojas (-is;), -a. tardytojas:
1.
2. Ištardytojai prigimties.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.