Išlebėlis – tai žodis, reiškiantis ilgą, siaurą ir dažniausiai netvarkingą daiktą ar jo dalį, pvz., audinio skiautę, popieriaus juostelę, ilgą medžio drožlę. Dažnai vartojamas šnekamojoje kalboje su šiek tiek neigiamu atspalviu (kaip niekuo nevertas, netvarkingas ilgas daiktas).
Pavyzdžiai:
1. Nupjovė kelias popieriaus išlebėles ir išmetė.
2. Iš lentos atsiplėšė ilgas medžio išlebėlis.
3. Sukniso suknelę – kabo audinio išlebėlis.
Trumpai: tai ilgas, siauras, dažnai atplėštas/netvarkingas gabalas (audinio, popieriaus, medžio ir pan.).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.