.
kánkėti, -ėja, -ėjo. kankė́ti, -ė́ja, -ė́jo džiūti. .
iškánkėti. išdžiūti: Šitas rąstas gerai iškánkėjęs. Tiek buvo slyvų, ir visos iškánkėjo. Iškankė́jęs žmogus (išsisirgęs) .
užkánkėti. sudžiūti, sudiržti: Tai būta užkankėjusios eglės, kad sunku buvo ir nupjaut.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.