x
iškentė|ti, iškenčia, iškentėjo
1. iki galo iškęsti, išgyventi kančią: Iškentėti kančias, skausmus, vargus. Jo viskas iškentėta.
2. susilaikyti nedarius: Neiškentėjo kaip šuo nekaukęs. prk.: Šiandien iškentėjo neliję.
iškentėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.