Išdujimas – tai veiksmas, kai kas nors yra išduotas (pvz., išduotas į teisėsaugą, išduotas priešui ar išduotas pažadas). Dažniausiai vartojama neigiama prasme (apgaulė, neištikimybė).
Pagrindinės reikšmės:
1. Išdavystė – slaptos informacijos ar asmens atskleidimas priešui.
Pvz.: Kaimyno išdujimas okupantams buvo sunkus nusikaltimas.
2. Pažado, įsitikinimų neįvykdymas – moralinis išdavimas.
Pvz.: Draugų išdujimas yra didžiausia klaidą.
3. Techninė reikšmė – dokumentų, kvitų išdavimas (rečiau vartojama).
Trumpiau: Išdujimas dažniausiai reiškia išdavystę arba pažado sulaužymą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.