Neištikimybė – tai sąvoka, reiškanti sąžinės ar moralinių įsipareigojimų pažeidimą, netikėjimą, nusidėvėjimą ar veiksmus, kurie prieštarauja ištikimybei (pvz., pažadams, principams, asmeniui ar idealui). Tai gali būti tiek fizinis veiksmas, tiek vidinė pozicija.
Pagrindinės reikšmės:
1. Moralinis netikėjimas – sulaužytas lojalumas, pavyzdžiui, neištikimybė santuokoje.
2. Principų pažeidimas – veiksmai, prieštaraujantys pačiam sau ar savo įsitikinimams.
3. Tikybinis kontekstas – nukrypimas nuo religinių doktrinų (pvz., netikėjimas Dievui).
Pavyzdžiai:
- Santuokiniuose santykiuose: Sutuoktinio apgaudinėjimas.
- Politikoje: Rinkėjų viliojimas pažadais, kurių neketinama įvykdyti.
- Religijoje: Tikėjimo atmetimas ar dogmų neigimas.
- Asmeniniu lygmeniu: Pažado sau ar kitam žmogui nesilaikymas (pvz., sulaužytas prisiekimas).
Trumpai: Neištikimybė – tai ištikimybės sulaužymas, kuris gali reikštis veiksmais, žodžiais ar net mintimis, pažeidžiančiais pasitikėjimą ar moralinius įsipareigojimus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.