Indulgencija – tai katalikų bažnyčijos teologinė sąvoka, reiškiančia nuodėmių laikinos kančios (žemiškos) atleidimą, jei nuodėmė jau atleista sakramentuose. Tai ne nuodėmės atleidimas, bet bausmės, kurią reikia iškęsti čia arba skaistyklos ugnyje, panaikinimas.
Pagrindiniai taškai:
- Tikėjimo pagrindas – Bažnyčios išperkamoji ištvermė („užmiesčio lobis“).
- Sąlygos – išpažintis, komunija, malda už popiežiaus ketinimus.
- Rūšys – visiška (visa bausmė) arba dalinė.
Pavyzdžiai:
1. Piliginystė – aplankant šventas vietas (pvz., Romą) ir atliekant nustatytas maldas.
2. Gailestingumo darbai – materialinė ar dvasinė pagalba tiems, kuriems reikia.
3. Malda – ilgesnė malda (pvz., rožinis) su nustatytais reikalavimais.
4. Atsisakymas – iš savanoriško atsisakymo (pvz., pasninko) gali būti suteikiama indulgencija.
Svarbu: Indulgencija netaikoma mirusiesiems kaip atleidimas, bet kaip užtarimas už sielą skaistyklos ugnyje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.