indoeuropiečiai
Indoeuropiečiai – tai senovės tauta (arba tautų grupė), kurios kalba laikoma daugelio šiuolaikinių kalbų šeimos (indoeuropiečių) pradine prokalbe. Jie gyveno maždaug 4000–2500 m. pr. Kr. stepių regionuose (dažnai siejami su Jamnajos kultūra prie Juodosios ir Kaspijos jūrų). Iš čia jie migravo ir išplito po Europą, Indiją ir Artimuosius Rytus.
Pagrindiniai pavyzdžiai (iš indoeuropiečių prokalbės kilusios kalbos ir jų vartotojai):
- Indoarijų grupė – sanskritas, hindi, bengalų.
- Iraniečių grupė – persų, puštūnų, kurdi.
- Slavų grupė – rusų, lenkų, serbų.
- Baltų grupė – lietuvių, latvių.
- Germanų grupė – vokiečių, anglų, švedų.
- Romanų grupė – ispanų, prancūzų, rumunų.
- Keltų grupė – airių, škotų (gelų).
- Graikų grupė – graikų.
- Anatoliečių grupė – hetitų (išnykusi).
- Armėnų ir albānų kalbos.
Trumpai: Indoeuropiečiai – tai hipotetinė protėvių bendruomenė, kurios kalba davė pradžią daugumai šiandien Europoje, Indijoje ir Irano regione vartojamų kalbų.
- Tarptautiniai žodžiai: indoeuropiečiai
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.