Indoeuropiečiai – tai istorinė ir lingvistinė sąvoka, reiškianti indoeuropiečių prokalbės vartotojus ir jų palikuonis, kurie išplito po Europą, Pietvakarių Aziją ir Pietų Aziją. Ši kalba yra daugelio šiuolaikinių kalbų šeimos pagrindas.
Trumpai:
Tai senovės tautos, kalbėjusios bendra prokalbe, iš kurios išsivystė daugelis kalbų nuo Indijos iki Europos.
Pavyzdžiai indoeuropiečių kalbų šeimai priklausančių kalbų:
1. Lietuvių kalba – viena iš seniausių indoeuropiečių kalbų, išlaikiusi daug archajiškų bruožų.
2. Anglų kalba – germanų kalbų grupė.
3. Hindi – indoarijų kalbų grupė (Indija).
4. Graikų kalba – atskira šaka, vartojama nuo senovės.
5. Rusų kalba – slavų kalbų grupė.
Svarbu: Terminas „indoeuropiečiai“ dažniausiai vartojamas kalbotyroje, o ne kaip šiuolaikinė etninė ar rasinė kategorija. Jis apibūdina lingvistinį paveldą, o ne tiesioginę genetinę ar kultūrinę tapatybę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.