„Ilgarūbis“ – retas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis ilgas, nuobodžiai kalbantis ar rašantis žmogus (dažnai vartojamas neigiama prasme).
Pavyzdžiai:
1. Senasis mokytojas buvo tikras ilgarūbis – paskaitos tęsdavosi valandų valandas.
2. Nesidomėk jo knyga, jis žinomas kaip ilgarūbis.
3. Per susirinkimą visi nusibodo, kai vienas ilgarūbis pradėjo monologą.
Sinonimai: bėdybė, plepys, nuobodu kalbėtojas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.