"Ilgakenklis" – tai lietuviškas terminas, reiškiantis ilgąjį kirčio ženklą (~) virš raidės, nurodantį ilgąjį balsio ar dvibalsio tarimą (pvz., ą̄, ė̃, ų̃). Dažniausiai vartojamas kalbotyroje, dialektologijoje ar specialiuose tekstuose.
Pavyzdžiai:
1. Žodyje "lõšė" ilgakenklis rodo, kad "o" tariamas ilgai.
2. Veiksmažodyje "sė̄dėti" ženklas nurodo ilgą "ė" tarimą.
3. Dialektuose: "vãkar" (vakar) – ilgas pirmasis balsis.
Trumpai:
Tai kirčio žymėjimas ilgiesiems garsams, naudojamas tiksliai transkribuoti tarimą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.