„Ietis“ – tai ilgas, aštrus ginklas (3–4 m ilgio), naudotas pėstininkų ir raitelių, dažniausiai su metaliniu antgaliu. Istoriniuose kontekstuose – pagrindinis kovos ginklas (pvz., Romos legionieriaus pilumas, viduramžių riterio ietis).
Pavyzdžiai:
1. Karo veiksmuose: „Riteris griebė ietį ir puolė priešininką.“
2. Sporte: Ieties metimas – lengvosios atletikos rungtis.
3. Perkeltine prasme: „Jo žodžiai buvo kaip ietis, pramušę širdį.“ (simbolizuoti aštrų skausmą ar kritiką).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.