"Gyvieris" – senas lietuviškas žodis, reiškiantis gyvulį, gyvą būtybę, paukštį ar žvėrį (dažniausiai laukinį). Vartotas tautosakoje, senuosiuose raštuose.
Pavyzdžiai:
1. Tautosaka:
"Kur miškas, ten ir gyvieriai."
"Gyvieris laukinis – ne namų šeimyninis."
2. Literatūra:
Jono Bretkūno Biblijos vertime (XVI a.) žodis "gyvieris" naudotas apibūdinti laukinius gyvūnus.
3. Dabartinis vartojimas:
Retai vartojamas, dažniau sutinkamas senųjų tekstų analizėse ar poetiniuose kontekstuose.
Trumpai:
Tai istorinis atitikmuo žodžiui "gyvūnas", ypač kalbant apie laukinius gyvūnus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.