Gulimo – tai veiksmažodžio gulti (gulėti) esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyvis. Reiškia būnamą gulimą arba gulinčią.
Reikšmė:
Nurodo veiksmą, kuris yra atliekamas arba būsena, kuri yra patiriama (dažnai vartojama su esamuoju laiku veiksmažodžio "būti").
Pavyzdžiai:
1. Čia yra gulima gerai. (Čia gera gulėti.)
2. Ši lova nėra gulima. (Joje negalima gulėti / nepatogu gulėti.)
3. Ant žolės yra maloniai gulima. (Malonu gulėti ant žolės.)
Trumpai:
Vartojama apibūdinti vietą, daiktą ar būseną, kuri tinkama / netinkama gulėti arba patoguma / nepatoguma gulėti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.