gulti

gulti, gula, gulė
1. užimti gulimą padėtį; eiti ilsėtis: Tai gula, tai sėda. G. į lovą. Gulamas laikas. sngr.: Gulkis ant šono.
2. susirgti: Trečia diena kaip jis gulė.
3. svirti, linkti prie žemės
(apie javus, žolę): Rugiai gula.
4. sėsti, leistis (apie krintančius daiktus): Dulkės gula ant stalo.
5. spausti, mygti: Negulk ant pjūklo - sunku traukti. prk.: Visi rūpesčiai gula ant manęs.
6.
apnikti, apspisti: Strazdai gula į vyšnias.
7. slinkti, eiti: Debesys gula iš vakarų. Čia gula ir kelia (nuolat esti). gulim|as gulimasis.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'gulti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2009 - 2020 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Žemėlapis