Gorė – tai lietuvių kalbos veiksmažodis, reiškiantis degti, būti užsidegusiam (dažniausiai apie gyvus organizmus ar jų dalis). Vartojamas ir perkeltine prasme.
Pagrindinės reikšmės:
1. Fizinė: Patirti degimo, kaistymosi pojūtį (dažnai dėl įkarščio, trinties, ligos).
Pvz.: Veidas gori nuo gėdos. Pėdos gori ankštų batų.
2. Perkeltinė: Jausti stiprią emocinę būseną (gėdą, pyktį, aistrą).
Pvz.: Siela gori pykčio. Ji gorėjo troškimo.
Dažniausiai vartojamas:
- Su savybiniu linksniu (gori, gorėjo, gorės).
- Kaip dalis frazeologizmų: gori kaip liepsna, skruostai dega (bet ne „gori“).
Trumpai: Gorėti – jausti degimą (fiziškai ar emocionaliai), ne apie ugnį ar daiktus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.