garsing|as, garsinga
1. leidžiantis lengvai sklisti garsui; labai garsus, skambus: Garsingas oras, rytas. garsinga giria. Garsingas paukštis (garsiai gieda).
2. žr. garsus garsingumas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.