gaištuvėlis

gaištuvė̃lis.

1. senas, sudžiūvęs žmogus: Nor jau gaištuvė̃lis, o smerties vis tiek bijo.

2. pramanytas, tariamas daiktas, kurio siųsdavo per Užgavėnes parnešti, norėdami pasijuokti iš ko, arba klausdavo atėjusio, duodami suprasti, kad jis gaišina: Ciocyt, atėjau gaištuvė̃lio pasiskolinti. Ko, gal gaištuvė̃lio atėjai?

Įrašas
Paaiškinimas	<b>gaištuvė̃lis</b>. <br/>1. <span class="explanation">senas, sudžiūvęs žmogus: </span> Nor jau gaištuvė̃lis, o smerties vis tiek bijo. <br/>2. <span class="explanation">pramanytas, tariamas daiktas, kurio siųsdavo per Užgavėnes parnešti, norėdami pasijuokti iš ko, arba klausdavo atėjusio, duodami suprasti, kad jis gaišina: </span> Ciocyt, atėjau gaištuvė̃lio pasiskolinti. Ko, gal gaištuvė̃lio atėjai?
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.