"Esimas" yra būtojo dažninio laiko veiksmažodžio forma, reiškiančia veiksmą, kuris praeityje buvo atliekamas dažnai, įprastai ar kartotinai.
Pavyzdžiai:
1. Vaikystėje aš esimas žaisdavau lauke.
(Vaikystėje aš dažnai žaisdavau lauke.)
2. Jis esimas skaitydavai knygas vakarais.
(Jis dažnai skaitydavai knygas vakarais.)
Trumpai:
Vartojama su pagrindiniu veiksmažodžiu (pvz., būti esimas, skaityti esimas), bet šiuolaikinėje lietuvių kalboje dažniau sutinkamas paprastesnis būtojo dažninio laiko variantas (pvz., būdavau, skaitydavau).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.