epika

Epika – tai epinės literatūros rūšis, pasakojanti apie įvykius, veikėjus ir jų nuotykius pasakotojo arba autorės forma. Ji apima ilgas formas (pvz., epo, romaną) ir trumpas (apysaką, apsakymą).

Pagrindiniai bruožai:
- Objektyvus pasakojimas (3-asis asmuo).
- Platus laiko ir erdvės aprėpimas.
- Siužetas, veikėjų charakterizavimas.
- Gali būti proza arba eilėmis.

Pavyzdžiai:
- Epas: Homeras „Iliada“, „Odisėja“.
- Romanas: M. Bulgakovas „Meistras ir Margarita“.
- Apsakymas: A. Vienuolis „Paskenduolė“.
- Pasaka: „Trys kiaulės“ (liaudies epika).

Trumpai: epika – tai pasakojamoji literatūra apie išorines realybės formas.

• Tarptautiniai žodžiai: epika

Įrašas
Paaiškinimas	Epika – tai epinės literatūros rūšis, pasakojanti apie įvykius, veikėjus ir jų nuotykius pasakotojo arba autorės forma. Ji apima ilgas formas (pvz., epo, romaną) ir trumpas (apysaką, apsakymą). Pagrindiniai bruožai: - Objektyvus pasakojimas (3-asis asmuo). - Platus laiko ir erdvės aprėpimas. - Siužetas, veikėjų charakterizavimas. - Gali būti proza arba eilėmis. Pavyzdžiai: - Epas: Homeras „Iliada“, „Odisėja“. - Romanas: M. Bulgakovas „Meistras ir Margarita“. - Apsakymas: A. Vienuolis „Paskenduolė“. - Pasaka: „Trys kiaulės“ (liaudies epika). Trumpai: epika – tai pasakojamoji literatūra apie išorines realybės formas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.