dzieška

„Dzieška“ – tai šnekamojoje kalboje vartojamas švelninančio-pagailestingas žodis, reiškiantis „vaikelis, mažylis, kūdikis“. Dažnai naudojamas švelniai, meiliai ar užuojautai.

Pavyzdžiai:
1. Atsigręžiau – o ten toks mažas dzieška verkia.
2. Kaip tavo dzieška? Jau šneka?
3. Nebijok, dzieška, viskas bus gerai.

Pastaba: Žodis kilęs iš slaviškų kalbų (plg. rus. „дитя“ – vaikas), Lietuvoje dažniausiai vartojamas rytų dialektuose ir šnekamojoje kalboje.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'dzieska' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	„Dzieška“ – tai šnekamojoje kalboje vartojamas švelninančio-pagailestingas žodis, reiškiantis „vaikelis, mažylis, kūdikis“. Dažnai naudojamas švelniai, meiliai ar užuojautai. Pavyzdžiai: 1. Atsigręžiau – o ten toks mažas dzieška verkia. 2. Kaip tavo dzieška? Jau šneka? 3. Nebijok, dzieška, viskas bus gerai. Pastaba: Žodis kilęs iš slaviškų kalbų (plg. rus. „дитя“ – vaikas), Lietuvoje dažniausiai vartojamas rytų dialektuose ir šnekamojoje kalboje.