Durnulis – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis kvailą, neprotingą žmogų (panašus į „kvailys“, „bukas“).
Pavyzdžiai:
1. Nesuprantu, kaip jis galėjo taip pasielgti – tikras durnulis!
2. Nežiūrėk į jį kaip į durnulį, jis tiesiog kartais neapgalvoja žodžių.
3. Visi juokėsi, kai durnulis pamiršo, kur pastatė mašiną.
Sinonimai: kvailys, bukis, asilas (šnek.), avinas (šnek.).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.