duondengtė

Duondengtė – tai dviguba priegaidė lietuvių kalboje, kuri žymi skiemens toną, pradedamą žemai, kylančią aukštyn, o pabaigoje vėl leidžiamą žemyn. Ji sutinkama kai kuriuose tarmėse (pvz., šiaurės rytų aukštaičių), bet nėra standartinėje bendrinėje kalboje.

Pavyzdžiai:
- Žodis laũkas (kirčiuotas skiemuo lau tariamas su duondenge).
- Žõsis – panašus toninis variantas tarmėse.

Svarbu: Standartinėje lietuvių kalboje naudojamos tik trys priegaidės:
1. Trumpoji (krintančioji, pvz., laũkas)
2. Ilgoji (kylančioji, pvz., laūkas)
3. Laužtinė (krintanti-kylančioji, pvz., lãukas).

Duondengtė laikoma istoriniu arba tarminiu reiškiniu, neoficialiai vartojamu kalbotyroje.

Įrašas
Paaiškinimas	Duondengtė – tai dviguba priegaidė lietuvių kalboje, kuri žymi skiemens toną, pradedamą žemai, kylančią aukštyn, o pabaigoje vėl leidžiamą žemyn. Ji sutinkama kai kuriuose tarmėse (pvz., šiaurės rytų aukštaičių), bet nėra standartinėje bendrinėje kalboje. Pavyzdžiai: - Žodis laũkas (kirčiuotas skiemuo lau tariamas su duondenge). - Žõsis – panašus toninis variantas tarmėse. Svarbu: Standartinėje lietuvių kalboje naudojamos tik trys priegaidės: 1. Trumpoji (krintančioji, pvz., laũkas) 2. Ilgoji (kylančioji, pvz., laūkas) 3. Laužtinė (krintanti-kylančioji, pvz., lãukas). Duondengtė laikoma istoriniu arba tarminiu reiškiniu, neoficialiai vartojamu kalbotyroje.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.