Laužtinė – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis buitinę smurtą, muštynes, konfliktą (dažniausiai tarp artimų žmonių ar šeimoje). Kilęs iš veiksmažodžio „laužti“ (griauti, ardyti).
Pavyzdžiai:
1. Kaimynai vėl turėjo laužtinę – girdėjau riksmus ir trenksmus.
2. Po vakarienės prasidėjo laužtinė dėl pinigų.
3. Jie išsiskyrė po daugelį metų tęsiusių laužtinių.
Pastaba: Vartojamas neformaliajame kontekste, dažnai su neigiama konotacija.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.