dūlojimas

Dūlojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis ilgą, monotonišką garsą arba nuobodų, vienodą kalbėjimą/veiksmą. Dažnai vartojamas neigiama prasme.

Pagrindinės reikšmės:
1. Ilgas, niūrus garsas (pvz., vėjo, gyvūno).
2. Nuobodi, vienoda kalba (pvz., monotoniška paskaita).
3. Ilgas, varginantis veiksmas (pvz., rutininis darbas).

Pavyzdžiai:
1. Vėjo dūlojimas už lango kelia nerimą.
2. Dėstytojo monotoniškas dūlojimas užmigdė pusę auditorijos.
3. Kasdienis tų pačių darbų dūlojimas jį nuvylė.

Sinonimai: niūrimas, ūžimas, monotoniška kalba, nuobodu kalbėjimas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'dulojimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Dūlojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis ilgą, monotonišką garsą arba nuobodų, vienodą kalbėjimą/veiksmą. Dažnai vartojamas neigiama prasme. Pagrindinės reikšmės: 1. Ilgas, niūrus garsas (pvz., vėjo, gyvūno). 2. Nuobodi, vienoda kalba (pvz., monotoniška paskaita). 3. Ilgas, varginantis veiksmas (pvz., rutininis darbas). Pavyzdžiai: 1. Vėjo dūlojimas už lango kelia nerimą. 2. Dėstytojo monotoniškas dūlojimas užmigdė pusę auditorijos. 3. Kasdienis tų pačių darbų dūlojimas jį nuvylė. Sinonimai: niūrimas, ūžimas, monotoniška kalba, nuobodu kalbėjimas.