dūkaunystė

Dūkaunystė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis ilgą, monotonišką kalbėjimą, nuobodų plepėjimą arba nekantrumą, susierzinimą (pvz., išreiškiant nepasitenkinimą).

Pavyzdžiai:
1. Senelio dūkaunystės per pietus niekas neklausė.
(Niekas neklausė senelio nuobodaus plepėjimo.)
2. Nustokite savo dūkaunystę – jau pavargau klausytis!
(Nustokite nuolat skųstis/niurzgėti.)
3. Vėl prasidėjo jo dūkaunystė apie senus laikus.
(Vėl pradėjo monotoniškai kalbėti apie praeitį.)

Trumpai: Tai nuobodus, ilgas plepėjimas ar niurzgėjimas, kuris erzina.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'dukaunyste' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Dūkaunystė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis ilgą, monotonišką kalbėjimą, nuobodų plepėjimą arba nekantrumą, susierzinimą (pvz., išreiškiant nepasitenkinimą). Pavyzdžiai: 1. Senelio dūkaunystės per pietus niekas neklausė. (Niekas neklausė senelio nuobodaus plepėjimo.) 2. Nustokite savo dūkaunystę – jau pavargau klausytis! (Nustokite nuolat skųstis/niurzgėti.) 3. Vėl prasidėjo jo dūkaunystė apie senus laikus. (Vėl pradėjo monotoniškai kalbėti apie praeitį.) Trumpai: Tai nuobodus, ilgas plepėjimas ar niurzgėjimas, kuris erzina.