Dūbinimasis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis ilgą, nuobodų kalbėjimą, plepėjimą ar moralizavimą, dažnai su neigiamu atspalviu (pvz., verkiantis, skundžiantis tonas).
Pavyzdžiai:
1. Kasdienėje kalboje:
"Nustok dūbintis, tiesiai pasakyk, ko nori."
"Senelis vėl pradėjo dūbintis apie savo jaunystę."
2. Literatūroje:
V. Mykolaitis-Putinas rašė: "Jis pradėjo dūbintis apie gyvenimo sunkumus."
Trumpai:
Tai ilgas, monotoniškas ir dažnai nemalonus kalbėjimas, kuriuo žmogus "užkrauna" kitą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.