dūbintis

Dūbintis – tai veiksmažodis, reiškiantis giliai įsigilinti, gilinimasi, tyrinėjimą ar dūsavimą (dažniausiai mintyse ar jausmuose).
Vartojamas kalbant apie susikaupimą į save, rimtą mąstymą ar net liūdesį.

Pavyzdžiai:
1. Giluminis mąstymas:
Jis ilgai dūbino apie gyvenimo prasmę.
2. Liūdnas susikaupimas:
Po nesėkmės ji sėdėjo viena ir dūbino.
3. Tyrimas/įsigilinimas:
Mokslininkai dūbino į senovės rankraščių paslaptis.

Sinonimai: gilintis, įsiklausyti į save, medituoti, rimtai mąstyti.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'dubintis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Dūbintis – tai veiksmažodis, reiškiantis giliai įsigilinti, gilinimasi, tyrinėjimą ar dūsavimą (dažniausiai mintyse ar jausmuose). Vartojamas kalbant apie susikaupimą į save, rimtą mąstymą ar net liūdesį. Pavyzdžiai: 1. Giluminis mąstymas: Jis ilgai dūbino apie gyvenimo prasmę. 2. Liūdnas susikaupimas: Po nesėkmės ji sėdėjo viena ir dūbino. 3. Tyrimas/įsigilinimas: Mokslininkai dūbino į senovės rankraščių paslaptis. Sinonimai: gilintis, įsiklausyti į save, medituoti, rimtai mąstyti.