Doropročiai – tai žmonės, dirbantys už labai mažą arba simbolinį atlygį, dažnai dėl priverčiančių aplinkybių (skurdas, prievarta, skola). Terminas kilęs iš rusų kalbos („даром работающий“ – „dirbantis už dyką“).
Pagrindinės reikšmės:
1. Ekonominė išnaudojama darbo jėga – pvz., žmonės, dirbantys už maistą ar pragyvenimą.
2. Istorinis kontekstas – carinėje Rusijoje taip vadinti valstiečiai, priversti dirbti dvarininkams už skolas ar nuomą.
3. Šiuolaikinis vartojimas – apibūdinti žmones, dirbančius be teisėto sutarties ar už žeminančią algą.
Pavyzdžiai:
- Istorinis: XIX a. Lietuvoje daug valstiečių tapo doropročiais, dirbdami dvare už žemės nuomą.
- Šiuolaikinis: „Įmonė samdo doropročius iš atsilikusių regionų, mokėdama pusę minimalios algos.“
- Perkeltine prasme: „Jaučiuosi kaip doropročius, dirbdamas viršvalandžius be papildomo atlygio.“
Trumpai: Doropročiai – ekonominėje ar socialinėje nelaisvėje dirbantys žmonės už minimalų / nesąžiningą atlygį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.