disharmonija

Disharmonija – tai priešingybė harmonijai, reiškia nesuderinamumą, prieštaravimą, disbalansą tarp elementų (garsų, spalvų, požiūrių, jausmų).

Pagrindinės reikšmės:
1. Muzikoje – nemalonus, disonansuotas garsų derinys.
2. Menė – spalvų, formų ar kompozicijos disbalansas.
3. Tarpasmeniniuose santykiuose – nuolatiniai konfliktai, nesutarimai.
4. Psichologijoje – vidinis diskomfortas, prieštaringi jausmai.
5. Filosofijoje / visuomenėje – prieštaravimai vertybėse, struktūrose.

Pavyzdžiai:
- Šiame akorde girdima aiški disharmonija. (muzika)
- Jų santuokoje – nuolatinė disharmonija dėl pinigų. (santykiai)
- Jautė vidinę disharmoniją, kai turėjo priimti sprendimą. (psichologija)
- Disharmonija tarp šiuolaikinės architektūros ir senamiesčio. (estetika)

Trumpai: disharmonija – tai bet koks trikdantis nesusikalbėjimas ar nevienodumas sistemoje.

• Tarptautiniai žodžiai: disharmonija

Įrašas
Paaiškinimas	Disharmonija – tai priešingybė harmonijai, reiškia nesuderinamumą, prieštaravimą, disbalansą tarp elementų (garsų, spalvų, požiūrių, jausmų). Pagrindinės reikšmės: 1. Muzikoje – nemalonus, disonansuotas garsų derinys. 2. Menė – spalvų, formų ar kompozicijos disbalansas. 3. Tarpasmeniniuose santykiuose – nuolatiniai konfliktai, nesutarimai. 4. Psichologijoje – vidinis diskomfortas, prieštaringi jausmai. 5. Filosofijoje / visuomenėje – prieštaravimai vertybėse, struktūrose. Pavyzdžiai: - Šiame akorde girdima aiški disharmonija. (muzika) - Jų santuokoje – nuolatinė disharmonija dėl pinigų. (santykiai) - Jautė vidinę disharmoniją, kai turėjo priimti sprendimą. (psichologija) - Disharmonija tarp šiuolaikinės architektūros ir senamiesčio. (estetika) Trumpai: disharmonija – tai bet koks trikdantis nesusikalbėjimas ar nevienodumas sistemoje.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.