"Dimutis" – tai mažybinė lietuvių kalbos forma nuo žodžio "diena". Vartojama švelniai, šiltai arba mažinant dienos trukmės/jautimo įspūdį.
Pavyzdžiai:
1. Šiandien tik gražus mažas dimutis. (apie trumpą, bet malonią dieną)
2. Vaikystėje vasaros dimučiai atrodė be galo ilgi. (nostalgija, švelnus atspalvis)
3. Dar vienas rudeninis dimutis praėjo. (pabrėžiant greitą dienos eigą)
Pastaba: Dažniau vartojama poezijoje ar šnekamojoje kalboje, ne oficialiajame stiliuje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.