Dėsmė – tai kalbos dėsnis, taisyklė, reglamentuojanti kalbos reiškinių vartoseną (pvz., kirčiavimo, linksniavimo, tarimo).
Pavyzdžiai:
1. Kirčio dėsmė – kirčio laikymasis vienoje kamieno skiemens vietoje (pvz., namas, namè, namų).
2. Linksniavimo dėsmė – pvz., daugiskaitos naudininkas -ms ( namams, žmonėms).
3. Balsių dėsmingi kaitaliai – pvz., e kaita į a: nešti – naša.
4. Tarimo dėsmė – pvz., priebalsių išskyrimas prieš priebalsius (atšaukti, bet tarti ačšaukti).
Trumpai: dėsmė – tai nusistovėjusi, sisteminė kalbos taisyklė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.