„Dergus“ – tai lietuvių kalbos būdvardis, reiškiantis drėgną, rasotą, apšlapusį (pvz., nuo rasos, rūko ar lengvo lietaus). Dažnai vartojamas apibūdinti orą, paviršius ar augalus.
Pavyzdžiai:
1. Rytas buvo dergus, žolė blizgėjo nuo rasos.
2. Po rūko dergus kelias.
3. Palauk, kol dergus drabužis išdžius.
Sinonimai: šlapias, drėgnas, rasotas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.