deivaitis

Deivaitis – tai lietuviška Dievo vardo forma, kilusi iš senosios baltų mitologijos, dažniausiai reiškia „dieviškasis, dievo sūnus“ arba tiesiog „dievas“. Vartotas kaip vyriškas asmenvardis ar epitetas mitologiniuose kontekstuose.

Pavyzdžiai:
1. Mitologijoje: Deivaitis gali būti minimas kaip atskiras dievybės vardas arba kaip bendras apibūdinimas (pvz., Perkūnas kaip deivaitis).
2. Etnografijoje: Vardo liekanos pavardėse (pvz., Deveikis, Deivydas).
3. Literatūroje: M. Pretorijaus veikale „Prūsijos įdomybės“ (1690) minimas kaip Deivaitis, siejamas su dieviškąja galia.

Trumpai: Tai senovinis terminas, reiškiantis dieviškąją būtį, vartotas mitologiniuose šaltiniuose ir asmenvardžiuose.

Įrašas
Paaiškinimas	Deivaitis – tai lietuviška Dievo vardo forma, kilusi iš senosios baltų mitologijos, dažniausiai reiškia „dieviškasis, dievo sūnus“ arba tiesiog „dievas“. Vartotas kaip vyriškas asmenvardis ar epitetas mitologiniuose kontekstuose. Pavyzdžiai: 1. Mitologijoje: Deivaitis gali būti minimas kaip atskiras dievybės vardas arba kaip bendras apibūdinimas (pvz., Perkūnas kaip deivaitis). 2. Etnografijoje: Vardo liekanos pavardėse (pvz., Deveikis, Deivydas). 3. Literatūroje: M. Pretorijaus veikale „Prūsijos įdomybės“ (1690) minimas kaip Deivaitis, siejamas su dieviškąja galia. Trumpai: Tai senovinis terminas, reiškiantis dieviškąją būtį, vartotas mitologiniuose šaltiniuose ir asmenvardžiuose.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.