Dausa – tai senovės lietuvių mitologijoje dangus, dangiškoji sritis, kurioje gyvena dievai ir dausos (dangiškos būtybės ar sielos). Tai priešprieša žemei (žemė – mirusiųjų pasaulis).
Pavyzdžiai vartojime:
1. Mituose: „Perkūnas griūva iš dausų“ – t. y. iš dangaus.
2. Posakiuose: „Pakilti į dausas“ – būti labai laimingam, jausti didelį džiaugsmą.
3. Etnografijoje: „Dausos“ gali reikšti ir mirusiųjų sielas, gyvenančias danguje.
Trumpai: dausa – mitologinis dangus, dievų buveinė, kartais – pomirtinė sielų vieta.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.